Šarūnas Jasikevičius po susitikimo su Kauno „Žalgiriu“ kalbėjo apie žalgiriečių šansus išsilaikyti kovoje dėl Eurolygos atkrintamųjų bei savo komandos puikų pasirodymą.
Ketvirtadienį Jasikevičiaus vadovaujama „Barcelona“ namuose 93:74 nugalėjo „Žalgirį“.
„Solidžiai, labai solidžiai, išskyrus buvo labai daug baudų, kur pastatėme juos ant linijos, nors turėjome į pertrauką išeiti su didesniu pranašumu, – BasketNews žurnalistui Lukui Malinauskui sakė Jasikevičius. – Buvo 4-5 nelogiškos pražangos, kur „Žalgiris“ antrame kėlinyje rinko taškus nuo baudų linijos.
Šiandien tikrai gerai žaidėme, manau, dominavome, nelabai kilo klausimų.“
Jasikevičius BasketNews taip pat pasakojo apie sunkesnį „Žalgirio“ gyvenimą be Evanso, nepalaužiamą žalgiriečių kovą, Ulanovo pasikeitimą bei Jankūno svarbą klubui.
– Trečią kartą iš eilės triuškinate „Žalgirį“ Barselonoje. Kita vertus, turite problemų Kaune. Ar čia namų aikštės pranašumas tiek lemia?
– Taip. Kaune visiems yra sunku. Aišku, kartais ateini į tokią situaciją kaip pernai, šiais metais nelabai visi žinojo, kas yra „Žalgiris“.
90 rungtynių, iš tikrųjų, momentais labai sunku ir ACB žaidžiant žaidėjus motyvuoti. Sezono pradžia apskritai buvo labai sunki, visi sugrįžę po čempionatų, visi sugrįžę po visko… tikrai labai sunku žaidėjams. Norisi iš jų išspausti maksimumą, bet kartais matai, kad tikrai labai sunku.
– Ar prisimenate kada nors tokią įtemptesnę Eurolygą?
– Ne, tokios lygios Eurolygos tikrai nebuvo. Iš kitos pusės, kai prasidėjo visų žaidimas prieš visus, tai nelabai jau tie rezultatai ir stebina. Antraštės būna, kad kažkoks tai… bet visi gali nugalėti visus. Taip jau buvo kelerius metus, viskas prie to eina.
– Sakėte, kad „Žalgiris“ visada žais iki galo. Nenustebote, jog jie taip palūžo?
– Manau, kad jie nėra pačioje geriausioje formoje, bet tas kovotojų mentalitetas ir jie laimi visus 50 ant 50 kamuolius, bet vis tiek to neužteks iki atkrintamųjų. Jiems reikia kažkiek gerinti žaidimą.
Iš kitos pusės, komanda tiek turėjo nesėkmių ir traumų, ir Evansas. Tačiau jie visą laiką kovoja, lipa ant visų, Kaune apskritai laimėti labai sunku yra. Tiesiog malonu žiūrėti „Žalgirį“ kiekvienose rungtynėse.
Aš žinau, kad po taurės irgi nėra lengva užkurti žaidėją. Tačiau manau, kad 15 tūkst. arenoje kiekvieną dieną užkurs juos tikrai.
– Jautėsi labiau, kad žaidžiate išvykoje ar namuose?
– Vis tiek prieš rungtynes žinojome, kad čia visą laiką atvažiuoja ir „Partizan“, ir „Maccabi“, ir „Žalgirio“ fanų daug atvažiuoja. Žinojome, kad daugiau ar mažiau taip bus. Ir pačiam, turbūt, rekordinį skaičių bilietų reikėjo galvoti kaip gauti draugams.
Standartinė „Žalgirio“ išvyka, kaip sakant. Tie fanai tikrai užsikūrę, palaiko komandą baisiai.
– Mirotičius pirmą kartą šį sezoną viršijo 20 taškų ribą. Kiek jis toli nuo savo geriausios formos?
– Manau, kad ne arti. Stengiamės, jis dirba pagal specialią programą, šiandien ir su „Monaco“ žaidė tokį minučių skaičių, kokį mes galvojame, kad jam reikia žaisti. Kažkiek rizikuojame, ne visai žiūrime į rezultatą, ne visai žiūrime į kitus dalykus, jis daug dirba papildomai su Justu Grainiu. Žiūrėsime. Reikia jį prieš lemiamą atkarpą įvesti į geresnę fizinę kondiciją.
– Vėl kovojate dėl pirmos vietos reguliariajame sezone. Ko galima pasimokyti iš praeito ar užpraeito sezono, kai nepavyko laimėti Eurolygos?
– Nieko. Paprasčiausiai mums reikia suteikti sau dar vieną šansą. Nėra čia kažkokių burtininko lazdelių. Tu paprasčiausiai eini ir stengiesi, kad tau būtų dar vienas šansas užsikabinti ant kažko ir kovoti dėl betkurio titulo. Taurės ar ACB. Paprasčiausiai turi duoti sau šansą.
– Maksvytis minėjo, jog būtų įdomu pažiūrėti kaip viskas būtų, jei Evansas būtų sveikas. Kaip galvojate, ką šis „Žalgiris“ galėjo pasiekti su juo?
– Evanso lygis buvo įspūdingas, „Žalgiris“ su juo atrodė nuostabiai, bet tu kažkiek turi skaičiuoti, kad tokių dalykų bus sezone. Nebūtinai, kad žmogus nusitraukia Achilą ir išeina, bet visiems būna visko.
Kiekviena komanda juk neturi pagrindinių žaidėjų visą laiką ir reikia kažkaip tai kompensuoti. Aš galvoju, kad „Žalgiris“ tikrai nuostabiai kompensuoja Evanso netektį. Dabar atėjo įdomus momentas jiems, bet visi šansai jų rankose. Kalendoriuje atsirado tų komandų, kurias tikrai reikia imti. Manau, kad Kaune daug šansų, jog paims tikrai.
– Maksvytis prieš kelionę buvo paklaustas, kokį „Barcelonos“ žaidėją imtų į savo komandą. Gal yra žalgirietis, kurį jūs norėtumėte matyti Barselonoje?
– Yra tų gerų žaidėjų. Ulė žaidžia tikrai puikų sezoną, įdomu kaip Brazdeikis kils, ar sugebės dėti kitą žingsnį į stipresnes komandas. „Žalgiris“ tikrai padarė nuostabų darbą vasarą, susikūrė vėl puikią komandą.
Svarbiausia, kad susikūrė komandą, su kuria fanai yra identifikuoti. Aš įsivaizduoju, kad Kaune patinka, kai komanda kovoja dėl kiekvieno kamuolio ir už tai žmonės perka bilietus. Žaidžia daug lietuvių, latvis, kuris kovoja, artimas lietuviams. Vaizdas nuostabus, tikrai.
– Ulanovą treniravote penkerius metus ir, atrodo, įvyko jo žaidime transformacija. Anksčiau jis žaisdavo nugara į krepšį, o dabar nevengia sužaisti veidu į krepšį. Kiek stebina toks pasikeitęs Ulanovas?
– Jam reiškia kažkiek daugiau atsakomybės imtis. Prie manęs žaidė daug nugara, visi pikenrolai į kairę ranką, labai daug tranzicijos jis gerai žaidžia, atkovoti kamuoliai puolime, kovingumas.
Dabar reikia kažkur gale imtis jam iniciatyvos, nes paprasčiausiai nėra kam. Jis praplėtė tai, reikia imtis ir taip toliau. Kaune jis tikrai savo žaidimu veidu į krepšį sutvarkė labai daug rungtynių.
– Dabar „Žalgiris“ turi dvi lydinčias legendas – Jankūną ir Kalnietį. Kaip atrodė jie su kostiumais kaip lydintys asmenys, o nebe aikštelėje?
– Gerai, visiems ateina tas laikas (šypsosi). Su kostiumais, gražūs vyrai abu. Kodėl gi ne.
– Ar palaikote pulsą Lietuvos krepšinyje? Stebite naują Alytaus „Wolves“ klubą?
– Žiūrime. Rūbinėje, kelionėse lietuviai visada esame kartu. Žinome, kas vyksta Lietuvoje.
– Kiek svarbu tokius žaidėjus kaip Jankūnas turėti organizacijoje, kad augti į priekį?
– Žiauriai svarbu. Šiandien pietavome su Pauliumi Motiejūnu ir kalbėjome, kad Jankis visada buvo rūbinės stuburas. Aš visą laiką sakau, kad nežinau, kokią aš karjerą būčiau turėjęs, jei ne Jankis rūbinėje, kuris visą laiką už „Žalgirį“, visą laiką buvo už tai, kad visi eitų į vieną pusę.
Čia yra žiauru, tokie dalykai yra labai svarbūs. Svarbiausia vietiniai žaidėjai visą laiką, nes jie labiausiai nori, jie labiausiai jaučia fanus, jie labiausiai jaučia marškinėlius ir padarys viską, kad tai komandai viskas būtų iki galo padaryta.