Vilniaus „Rytas“ ir vėl sukūrė įdomiausias Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) pusfinalio rungtynes. To būti neturėtų.
Trys kartai iš eilės. Toks vilniečių nepasisekimų ritmas, žygiuojant KMT finalo link. 2021 metai buvo paženklinti gėdingu išmetimu ketvirtfinalyje. 2022 metai – pralaimėjimas pusfinalyje Panevėžio „7bet-Lietkabeliui“.
Atėjo 2023 metai – vėl girdime apie gėdą.
„Visų pirma, gėda dėl mūsų komandos, dėl mus palaikančių fanų, kurie čia atvažiavo, – po pralaimėjimo 86:92 prieš Jonavos „CBet“ galvą panarinęs sėdėjo vilniečių kapitonas Margiris Normantas. – Tikrai nerandu žodžių dabar šiam jausmui apsakyti. Tik tai liūdna.“
Tai jau ne pirmas kartas, kai „Rytas“ viniojasi iš painios situacijos. Šįkart tas voratinklis buvo neišpainomas.
Prisiminus kovas FIBA Čempionų lygoje, vilniečiai turėjo keblią padėtį, kai pirmajame etape startavo dviem pralaimėjimais ir prieš save turėjo kertinę savaitę. Tuomet „Rytas“ sutriuškino Atėnų „Peristeri“, o savaitgalį dar pamokė ir Kauno „Žalgirį“.
Buvo daug nerimo ir KMT ketvirtfinalyje, kurį „Rytas“ pradėjo nesėkme 8 taškais prieš Kėdainių „Nevėžį-Optibet“. Šįkart vilniečiai išsirangė per vargus pratęsime.
Galop atėjo lūžio taškas, ties kurio Vilniaus komanda tiesiog buvo verta skaudaus pralaimėjimo. Visą sezoną tai brendo, o galutinį produktą pamatė ir treneris Giedrius Žibėnas.
„Matėte kaip mes įėjome į trečią kėlinį? – prieš vardindamas visą sezoną kamuojančias bėdas paklausė Žibėnas. – Mes prašome visą sezoną padaryti pražangą kažkur, mus centravo, kas norėjo. Mes perspėjome apie tai, bet tiek Šeškus, tiek Bičkauskis eis ir baus. Jie viską susimetė per lengvai, tų lengvų taškų buvo per daug, nes niekas nenori aukoti savo statistikos ar kažko. Nežinau tikslios priežasties, bet mes nepadarydavome jokios pražangos. Tas mums kainavo pigius taškus, o varžovams – gerą pasitikėjimą, gerą bangą. Pasikartosiu, jog nepasiekiau žaidėjų vidaus ir neįtikinau, kad tai turi būti gynybinės rungtynės, kokios buvo Graikijoje.
Davėme pavyzdį su „Olympiakos“, žinome kiek daug komandų nudegė taurės rungtynėse, o „Oly“ leido „Aris“ per visą kėlinį įmesti 4 taškus, o per visas rungtynes – 51. Nežinau. Arba per tyliai, arba per mažai šnekėjau, žaidėjai to neišgirdo ir tai yra mano kaltė.“
Sunku paaiškinti, kaip kilo kita „Ryto“ problema – nenusiteikimas.
Vilniečiai jau spalio mėnesį namuose pralaimėjo Jonavos komandai, nors vėliau ir revanšavosi svečių teritorijoje.
Be to, ir pats varžovas – ne iš kelmo spirtas. Jonaviečiai sugebėjo sugadinti Manto Kalniečio atsisveikinimo rungtynes, kai Kaune nugalėjo „Žalgirį“.
Tai – komanda mėgstantį įkrėsti į kailį favoritams, o priešakyje dar stovi Virginijus Šeškus. Vienintelis treneris Lietuvos istorijoje vienoje taurėje nupylęs tiek „Žalgirį“, tiek „Rytą“.
Apverktiną „Ryto“ parengtumą šiam mačui iliustravo kova dėl atšokusių kamuolių. „CBet“ taip dominavo, jog sugriebė tiek pat kamuolių puolime, kiek gynyboje – po 18.
„Man atrodo, kad jie nusiėmė 18 kamuolių puolime. Tai viską pasako apie norą. Nežinau, gal nenusiteikėme. Nežinau, kas nutiko, bet jie labiau norėjo ir labiau nusipelnė šiandien laimėti“, – sakė Normantas.
Toks nekovojantis „Rytas“ pasėjo abejonę ir pačiam Žibėnui – gal jis prastai treniruoja?
„Gal per mažai reikalauju, – svarstė Žibėnas. – Gal reikalauti reikia kitais metodais. Šitie nepadeda. Žaidėjai to nesupranta, visą laiką žaidėjai nori pagarbos, bet šiandien atgalinio ryšio iš žaidėjų negavome.“
Vis tik ne treneryje bėdos ieškoti reikėtų. Galbūt viena iš priežasčių slypi ir klausime, kuri gavo Šeškus: ar Jonavos pergalė, įvertinus sudėtis, žaidėjus, apskritai gali būti laikoma staigmena, sensacija?
Juk treneris neišbėgs į aikštę ir nepasakys Marcusui Fosteriui ar Elvarui Fridrikssonui, jog Edvinui Šeškui negalima priimti kamuolio nugara į krepšį.
Edvinas per 33 minutes sumetė 24 taškus (6/8 dvit., 2/5 trit., 6/8 baudų), atkovojo 6 kamuolius ir surinko 25 naudingumo balus.
„Jis yra emocinis žaidėjas, pataikė vieną, pataikė antrą, – apie Šeškų kalbėjo Normantas. – Mes irgi per daug leidome jam žaisti nugara prieš mus, arti krepšio priimti. Čia jau mes patys kalti.“
Taip ir liko „Rytas“ trejus metus iš eilės prie suskilusios geldos. Tačiau maža detalė, jog ir trečiąją vietą šįkart reikės pasiimti – varžovas panašaus pajėgumo „Lietkabelis“.
Pernai vilniečiai turėjo prabangą ateiti puse kojos ir penkiais taškais namuose nugalėti „Šiaulius“. Šįkart to nebus, juolab panevėžiečiams trečioji vieta reiškia daugiau nei „Rytui“.
„Mes esame „Rytas“, mes atstovaujame sostinės klubui ir nėra net ką šnekėti, – apie laukiantį mažąjį finalą sakė Žibėnas. – Jeigu žaidėjai po tokių rungtynių neranda motyvacijos – nėra ką komentuoti.“