Penktadienį pasaulio čempionate su Lietuvos rinktine startuosiantis Kazys Maksvytis teigia, jog šiemet spaudimo jaučia mažiau.
Pirmasis lietuvių varžovas Filipinų sostinėje Maniloje bus Egipto rinktinė, laikoma akivaizdžia D grupės autsaidere.
Visgi, pasak Lietuvos rinktinės vyriausiojo stratego, Egipto rinktinė turi savo niuansų.
„Matosi, kad prie komandos vairo stovi patyręs specialistas, komanda yra tokio amerikietiško stiliaus tiek puolime, tiek gynyboje, taip kad prieš tokią komandą bus labai svarbu kantrybė, neleisti jiems įsibėgėti ir susirinkti taškų greitame puolime bei iš antrųjų šansų, – teigė Maksvytis. – Puolime turėsime patys atakuoti kantriai, priversti juos gintis, ko tokios komandos nelabai mėgsta.“
– Kiek svarbu yra neperskubėti prieš varžovą, kuris FIBA reitinge nėra labai aukštai?
– Pirmosios rungtynės visada turi savo psicholiginį aspektą. Nereikia tikėtis, kad nulaušime rungtynes per 5-10 minučių. Bandysime kuo greičiau įeiti į rimtą ir kantriai nužygiuoti iki pergalės.
– Europos čempionatą pradėjote iškart prieš elitines komandas, prie kurių Egipto nelabai galima priskirti. Ar tai lengvina čempionato pradžią?
– Lengvina, lengvina ir patį pasiruošimą, nes turi šansų pasitaisyti, įsibėgėti. Tikėsimės, kad kelias bus lengvesnis.
– Ar galima pasakyti, kad pasiruošimo metu rinktinės žaidimas sistemingai kilo į viršų?
– Norėčiau tuo tikėti. Kiekvienos rungtynės buvo vis geresnės, tikėsimės, kad jų bus vis daugiau.
– Treniruotei išnaudojote ne visą laiką. Ar specialiai taip suplanavote?
– Gana vėlyvas laikas, rytoj laukia rungtynės, žaidėme gana neseniai, prieš dvi dienas. Pagrindinis tikslas buvo priprast prie salės, kažkiek apšilti, įeiti į ritmą. Pasidarėme nesunkią treniruotę, stengėmės išsaugoti energiją rytojui.
– Ar po vizito Taivane dar reikia kalbėti apie aklimatizaciją?
– Manau, kad yra bendra aklimatizacija dar nuo Lietuvos, bandome priprasti prie laiko, oro sąlygų, galbūt ir prie maisto. Kai kam kažkas netinka ir reikia išsirinkti tai, ką gali valgyti. Amortizacija jau įvyko ir tikiuosi, kad viskas bus gerai.
– Kokį įspūdį jums palieka Filipinai?
– Filipinai skiriasi nuo Taivano. Pastarasis gal labiau primena Japoniją, tvarkingą šalį, o Filipinuose žmonės yra pakvaišę dėl krepšinio. Čia irgi yra tas NBA, krepšinio kultas, bet čia jie turbūt dar labiau nuo jo pakvaišę. Organizatoriai, jeigu kažko nepadaro, rodo didelį norą pasitaisyti. Daug apsaugos, daug savanorių. Įspūdis geras.
– Ar turite kažkokių skundų turnyro organizacija?
– Kol kas nėra kuo skųstis. Turime žiūrėti į save. Nenorime būti tos princesės, kur demonstruoja aikštingus norus. Atėjome padaryti savo darbo, o organizatoriai, kad ir iš antro karto, viską stengiasi išpildyti.
– Ar šiemet lengviau, kai rinktinė neturi labai didelių lūkesčių?
– Lengviau, kai nėra tų lūkesčių. Sau visada turime vidinį spaudimą, bet yra lengviau, kai bandai įrodyti kažką, ko kiti nesitiki. Visada yra lengviau, kai esi laikomas underdogu.