Pirmadienį Lietuvos futbolo federacijos surengtoje spaudos konferencijoje prezidentas Edgaras Stankevičius palietė svarbiausius šalies futbolo klausimus: finansinę „Riterių“ dramą, rinktinės rezultatus ir 30 metų tebesitęsiantį Nacionalinio stadiono planavimą.
Iškart po džiugios naujienos apie naują LFF ir rinktinės partnerį SIXT nuotaikos spaudos konferencijoje surūgo, o Stankevičius buvo apipiltas klausimais apie ant bankroto ribos balansuojančius „Riterius“, norinčius pasitraukti naujuosius klubo savininkus iš Singapūro ir Jano Nevoinos bėgimą iš skęstančio laivo, kuriam per kitas savo įmones yra paskolinęs kelis milijonus eurų.
Prezidentas atskleidė, jog LFF „Riterių“ gyvybę dar bent kurį laiką nori palaikyti 50 tūkst. eurų injekcija, tačiau jos užteks ne ilgiau nei mėnesiui, o jeigu nepavyks rasti naujų savininkų, komandos laukia bankrotas.
„Yra keli galimi variantai: nauji klubo pirkėjai arba inicijuojama bankroto procedūra, klubui rašomi techniniai pralaimėjimai ir jis krenta iš A lygos. Tada atsiranda teisiniai dalykai tarp Nevoinos ir Singapūro atstovų. Federacijos pozicija yra tokia, kad tikrai nenorime paleisti šio klubo. Manau, kad taip elgtumėmės ir dėl bet kurio kito klubo. Šiandien bus suteiktas 50 tūkst. eurų mokėjimas „Riterių“ klubui, kad stabilizuotume situaciją, o žaidėjai ir treneriai gautų bent minimalias injekcijas“, – galimą netolimos ateities paveikslą piešė Stankevičius.
Jis spaudos konferencijoje palietė ir seną, bet vis daugiau potemių įgaunantį Nacionalinio stadiono Vilniuje klausimą. Pastarosiomis savaitėmis tokie valdžioje esančių partijų lyderiai kaip Saulius Skvernelis ir Remigijus Žemaitaitis teikė siūlymus bent laikinai stabdyti jo statybas, kol pašonėje vyksta karas, o šalis jo kontekste turi daug svarbesnių išlaidų.
Nacionalinis stadionas Šeškinėje statomas kone nuo pat Nepriklausomybės atgavimo. Per šį laiką šalią „Akropolio“ kilo keli strypai ir atraminės konstrukcijos, bet nieko daugiau. Miesto valdžia pradėjo taikyti gerai žinomą svajonės pardavinėjimo taktiką. Statyboms taip ir nepajudant iš vietos, savivaldybė į projektą pradėjo įtraukinėti papildomus statinius, kalbėta apie darželį, krepšinio areną, muziejų ir t. t.
„Turiu tikėti ir turiu taip kalbėti, bet, žiūrint realiai, nemanau. Galbūt užsivesiu, bet kaskart palietus šią temą man pasidaro pikta. Kas kiek metų Lietuva stato sporto objektus ir kiek metų statome Nacionalinį stadioną? Parodykite man šalį, kur Nacionalinis stadionas yra 18 tūkst. vietų, kur Nacionalinis stadionas yra su krepšinio arena, darželiais, biblioteka ir t.t. Man tai yra truputį nesuvokiama, juolab kad Kaunas jau parodė pavyzdį, kokį srautą galima sutraukti su tais pačiais koncertais. Jeigu Vilnius žiūrėtų strategiškai, turėtų projektuoti 25-30 tūkst. vietų stadioną, nes dabar tai tikrai negalėtų vadintis Nacionaliniu stadionu. Dabar Nacionaliniu vadiname Dariaus ir Girėno stadioną, nes jį vienintelį ir teturime.
Vilniuje yra tokių objektų trūkumas, norinčių sportuoti poreikiai patenkinami tik 17 proc. žmonių. Apie ką mes kalbame? Tas multifunkcinis, Nacionalinis sporto centras nieko neišspręs. Tik tiek, kad atsiras vienas papildomas Justino Timberlake’o arba Edo Sheerano koncertas. Nejuokinkime. Jeigu meras išeina į spaudą ir pasakoja, kad darysime viską, jog išsaugotume LFF stadioną? Šiandien toje vietoje galėjo būti padelio kortai ir niekas nieko nebūtų padaręs, nes ta vieta toliau būtų naudojama sportui. Taip būtume palaidoję vienintelį stadioną Vilniuje. Nežinau, kokie yra motyvai ir nenoras priimti federacijos. Gal su dabartine valdžia kažką pavyks padaryti“, – nuogąstavo Stankevičius.
LFF prezidentas pirmadienį įvertino ir pirmąsias dvejas Lietuvos futbolo rinktinės rungtynes pasaulio čempionato atrankoje. Pasak jo, lietuviai prieš lenkus ir suomius buvo pajėgūs surinkti bent 4 taškus, tačiau išspaudė tik vieną. Pačiam Stankevičiui kilo klausimų ir dėl rinktinės trenerio Edgaro Jankausko sprendimų, ypač antrajame mače Kaune su Suomija.
„Galėjome geriau. Pradžia su Lenkija buvo optimistinė. Žaidimas buvo toks, kokio iš rinktinės ir tikimės. Po rungtynių jautėsi kartėlis, nes buvome verti iškovoti bent tašką. Taip ir buvo projektuota. Gal daug kas ir netikėjo, bet aš norėjau, kad tą tašką atsivežtume. Su Suomija buvo vienintelis tikslas – 3 taškai. Taip, kai jau 20-ą minutę atsilieki dviem įvarčiais, taškas irgi buvo pozityvu, bet pirmą pusvalandį net nežaidėme. Balandžio viduryje turėsime visų rinktinių trenerių pristatymus, bus įdomu išgirsti rinktinės trenerio pamąstymus apie sudėties parinkimą antrosioms rinktinėms. Bet manau, kad turėjome ir galėjome laimėti. Kad jie FIFA reitinge ir yra dvigubai aukščiau, stebuklingai jie nežaidžia. Jeigu būtume taip, kaip su Lenkija, būtume laimėję“, – teigė Stankevičius.
– Ar galėtumėte patikslinti, kiek laiko „Riterių“ klube yra nemokami atlyginimai ir kuriam laikui užteks tos 50 tūkst. eurų paskolos?
– Dviems trims savaitėms turėtų užtekti, kad vyktų treniruočių ir rungtynių procesas, nebūtų įrašinėjami techniniai pralaimėjimai ir neįvyktų šalinimas iš A lygos. Prieš sezoną buvo gauta 150 tūkst. eurų suma, kurios dalis nuėjo už komandos dalių pardavimą, o už 100 tūkst. eurų buvo dengiami įsipareigojimai žaidėjams ir personalui. Nenoriu pernelyg lįsti į skaičius, bet klubas su tais 50 tūkst. eurų ilgai tikrai negyvens.
– Ar tiesa, kad „Riterių“ skola yra septynių ženklų (milijono eurų) ribose?
– Kaip pažiūrėsi. Šiandien pagrindinis kreditorius yra Nevoinos valdomos įmonės. Normalu, kad jis duodavo pinigus per įmones, o tai buvo įrašoma kaip paskola. Jeigu tai traktuotume taip, tada skola yra keli milijonai eurų.
– Kadangi Nevoina nebėra klubo savininkas, tos skolos oficialiai ir siekia kelis milijonus?
– Čia jau įsijungia teisiniai dalykai. Jeigu esu buvęs savininkas ir nepretenduoju į tas išmokas, yra teisinių kelių, kaip atsisakyti to įsiskolinimo.
– Ar tiesa, kad Singapūrui pervedus 150 tūkst. eurų, dalis pinigų nukeliavo į Nevoinos įmones?
– Ir taip, ir ne. Teko bendrauti su jų atstovu. Man buvo truputį keista žiūrint iš vadovo pusės. Jeigu tampu naujuoju klubo savininku, pirmiausia pristatau savo direktorių ir valdybą. Šiai dienai nėra pristatytas nei naujas direktorius, nei nauja valdyba. Tai truputėlį keista iš Singapūro pusės. Buvo pervesta 150 tūkst. eurų, 50 tūkst. eurų nukeliavo į „Lit-Invest“ už klubo pardavimą, o 100 tūkst. eurų liko klubo sąskaitose. Įvyko nuomonių išsiskyrimas. Tai jaučiasi ir iš Nevoinos, ir iš Singapūro pusės.
– Bet galima sakyti, kad Singapūro žmonės traukiasi iš šio projekto?
– Oficialiai jie to dar nėra pareiškę. Turėjau 20 minučių pokalbį su jais, jų vadovas pasakė, kad jie traukiasi. Gal jų teisininkai atsiųs kitus duomenis. Kiek žinau, jie yra pasisamdę Lietuvos advokatus. Būtų gerai, kad jie įsijungtų, laukiame jų įžvalgų. De facto Singapūras turi keturias dalis, bet nėra įvykdę įsipareigojimų, terminai yra pradelsti. Ta sutartis turėtų grįžti atgal. Gal federacijai ar Janui pavyks rasti naują investuotoją, kuris norėtų perimti klubą. Bet tada klausimas su kuo kalbėti ir iš ko tas dalis pirkti. Neatmeskime to varianto, kad jeigu reikėtų pirkti iš Singapūro, ta kaina gali būti neadekvati. Niekada negali žinoti, kas bus tų žmonių galvose. Ta situacija nėra lengva, bet ją maketuojame taip, kad išeitume su 10 klubų.
– Ar ši situacija rodo spragas A lygos klubų licencijavime?
– Nerodo spragų, nes tada būtų galima sakyti, kad visi klubai neatitinka licencijavimo reikalavimų. Vadovaujamės garantiniais raštais. Kiti klubai irgi teikia juos arba paramos sutartis. Singapūro žmonės atsiuntė garantinį raštą, o prieš tai dar ir pervedė 150 tūkst. eurų. Jeigu pateiki raštą ir pervedi 150 tūkst. eurų, kai minimalus reikalaujamas biudžetas – 500 tūkst., mažiausiai tikiesi, kad tas klubas nustos dirbti jau po trijų ketverių rungtynių čempionate.
– Ar yra kokių nors pretendentų, kas galėtų perimti jo valdymą.
– Yra kas atsibudo, kas rodo tam tikrą interesą. Pats Janas grįžo prie keleto užsieniečių, kurie anksčiau domėjosi šia galimybe. Nesinori dėti taško šioje istorijoje, kad būtų paskelbtas bankrotas, žaidėjai išsiskirstytų ir būtų rašomi techniniai pralaimėjimai. Du techniniai pralaimėjimai ir klubas būtų šalinamas iš lygos. Suteikiame 50 tūkst. eurų ir ieškosime, kas galėtų ir norėtų perimti „Riterius“. Turėtų būti padėta apie 500-600 tūkst. eurų suma einamajam sezonui, o vėliau reikėtų susitvarkyti ir tuos kitus įsiskolinimus.
– Ar egzistuoja kokie nors saugikliai, kad tokių situacijų būtų galima išvengti ateityje?
– Geras klausimas. Kitose lygose yra tam tikras fondas, į kurį prieš sezoną klubai įneša tam tikrą pinigų sumą juodai dienai. Bet tą daryti – ne mūsų rinkai. Klubai vargsta surinkdami net minimalų biudžetą. UEFA dabar yra sugriežtinusi licencijavimo taisykles, mes irgi jas turėsime griežtinti, ypač kas liečia solidarumo mokesčių gavimą. Pavyzdžiui, anksčiau solidarumo mokestis už jaunimą buvo skiriamas visiems čempionate dalyvaujantiems klubams. Dabar atsiranda griežti reikalavimai dėl jaunimo grupių, visos sistemos turėjimo ir trenerių licencijų gavimo. Bus sąrašas, kiek kiekvienas A ir Pirmos lygos klubas savo sąrašuose turės turėti atitinkamo lygio trenerių. Solidarumo mokesčiai iš UEFA kažkada buvo 1,6 mln., dabar siekia 2,9 mln. eurų. Kai auga UEFA pinigai, auga ir reikalavimai. Bus sunku visiems klubams atitikti šiuos reikalavimus.
– O Nevoina yra suinteresuotas, kad klubas gyvuotų toliau?
– Manau, kad jis ieško galimybių, kaip viską parduoti ir tame klube nelikti. Taip, galbūt vykdys akademinę veiklą, bet, kiek suprantu, likti nenori. Prieš sezoną buvo kalbama apie galimą „Riterių“ ir „Be1“ susijungimą. Net ir sutartyje su Singapūru buvo įsipareigojimas, kad jis lieka kaip patarėjas ar valdyboje, kol nauji investuotojai viską susitvarkys ir visiškai perims klubą. Kaip klubo savininkas jis likti nenori.
– Tad šio klubo nenori tęsti nei Singapūras, nei Nevoina?
– Taip. Daugmaž taip.
– Ar tiesa, kad Vilniaus „Ryto“ vadovas Darius Gudelis domėjosi „Riterių“ perėmimu?
– Teko girdėti tokį gandą, bet tiesioginio pokalbio dar nebuvo.
– Ar LFF galėtų skirti dar vieną 50 tūkst. eurų injekciją ir kada būtų pasiekta riba, kada tektų laidoti klubą?
– Nežinau. Esu maksimalistas ir sieksime, kad išliktų 10 klubų. Kiek galėsime – tiek padėsime. Žinoma, federacija tikrai neperims klubo, A lyga pati nepaims ir neprisidės. Tenka tai daryti mums. Pernai irgi buvo situacija, kai Telšių „Džiugo“ klubas galėjo patirti gana stiprų finansinį nuosmūkį, jeigu Sporto arbitrašo teismas (CAS) būtų priteisęs virš 100 tūkst. eurų sumą.
– Jeigu nepavyktų atgaivinti komandos, jos rezultatai būtų anuliuojami?
– Pagal šios dienos situaciją – taip. Tikrai netrauksime iki antro rato. Jeigu matysime, kad per mėnesį niekas neįvyks, tuomet teks eiti teisiniu keliu, klubas bus šalinamas, o praeiti rezultatai – anuliuojami.
– Ar kituose klubuose yra kokių nors pavojų?
– Visada yra pavojų ar nežinomybių, bet visi daugmaž pinigus susirenka, savivaldos taip pat kol kas nepavedė, didžioji dalis netgi padidino savo finansavimus keliomis dešimtomis tūkstančių. Šiai dienai vėlavimų ar grėsmių, kad kažkas kažko neįvykdys, nesimato. Klubai šiais metais dar gavo solidarumo lėšas už dvejus metus – 2023-iuosius ir 2024-uosius. Jau vien tai yra nebloga piniginė injekcija, apie 300 tūkst. eurų. „Riterių“ situacija kiek kita, nes pernai jie žaidė Pirmoje lygoje. Jeigu būtų žaidę A lygoje, ta gauta suma būtų apie 250 tūkst. eurų. Su ta suma būtų pavykę išlaviruoti didžiąją sezono dalį.
– Kieno valdymui bus patikėta ta LFF paskola ir su kuo dabar tenka bendrauti daugiausiai dėl esamos situacijos?
– Šiai dienai daugiausiai bendraujama su Nevoina. Jis yra mūsų Vykdomojo komiteto narys, tiek metų valdė šį klubą. Apeliuoju į jį. Teisiškai ar neteisiškai jis yra klubo savininkas, bet bendrauju su juo.
– Jeigu „Riteriams“ tektų bankrutuoti, ar galėtų kas nors iš žemesnio lygio juos pakeisti?
– Ne, neįmanomas variantas. Tikrai neardysime Pirmos lygos. Net ir taisyklės to nelabai leidžia.
– Pastaruoju metu ir valdžios institucijose aidi dvejonės dėl Nacionalinio stadiono Vilniuje? Ar pats dar tikite tuo projektu?
– Turiu tikėti ir turiu taip kalbėti, bet, žiūrint realiai, nemanau. Galbūt užsivesiu, bet kaskart paliečiant šią temą man pasidaro pikta. Kas kiek metų Lietuva stato sporto objektus ir kiek metų statome Nacionalinį stadioną? Parodykite man šalį, kur Nacionalinis stadionas yra 18 tūkst. vietų, kur Nacionalinis stadionas yra su krepšinio arena, darželiais, biblioteka ir t.t. Man tai yra truputį nesuvokiama, juolab kad Kaunas jau parodė pavyzdį, kokį srautą galima sutraukti su tais pačiais koncertais. Jeigu Vilnius žiūrėtų strategiškai, turėtų maketuoti 25-30 tūkst. vietų stadioną, nes dabar tai tikrai negalėtų vadintis Nacionaliniu stadionu. Dabar Nacionaliniu vadiname Dariaus ir Girėno stadioną, nes jį vienintelį ir teturime.
Ši savaitė turėtų būti įdomesnė. Balandžio 9 d. turime posėdį su Seimo iniciatyvine grupe „Už futbolo ateitį“. Joje pristatysime savo matymą, nepamirštame ir Naujosios Vilnios projekto, apie kurį su savivaldybe nesėkmingai kalbėjome kokius ketverius metus. Teko prieš dvi savaites lankytis pas už sportą atsakingą Vilniaus vicemerą Vytautą Mitalą, bet kol kas tas projektas nejuda iš mirties taško. Jeigu nori, tame 17 hektarų sklype galima pastatyti ir 30 tūkst. vietų stadioną. Nemanau, kad tai yra ideali vieta turėti Nacionalinį stadioną, bet gal nebesvaikime apie 18 tūkst. vietų Nacionalinį stadioną. Pasistatykime bent 3 ar 4 kategorijos stadioną, kurį bent jau turėtume, o Vilniaus „Žalgiriui“ ar kitiems nebūtų gėda žaisti sostinėje.
– Kaip įvertintumėte rinktinės langą?
– Galėjome geriau. Pradžia su Lenkija buvo optimistinė. Žaidimas buvo toks, kokio iš rinktinės ir tikimės. Po rungtynių jautėsi kartėlis, nes buvome verti iškovoti bent tašką. Taip ir buvo projektuota. Gal daug kas ir netikėjo, bet aš norėjau, kad tą tašką atsivežtume. Su Suomija buvo vienintelis tikslas – 3 taškai. Taip, kai jau 20-ą minutę atsilieki dviem įvarčiais, taškas irgi buvo pozityvu, bet pirmą pusvalandį net nežaidėme. Balandžio viduryje turėsime visų rinktinių trenerių pristatymus, bus įdomu išgirsti rinktinės trenerio pamąstymus apie sudėties parinkimą antrosioms rinktinėms. Bet manau, kad turėjome ir galėjome laimėti. Kad jie FIFA reitinge ir yra dvigubai aukščiau, stebuklingai jie nežaidžia. Jeigu būtume taip, kaip su Lenkija, būtume laimėję.
– Analizuojate rinktinės žaidimą?
– Analizuojame. Ar sudėties parinkimas buvo netinkamas, ar kitos klaidos, bet jeigu norime turėti rezultatus, turime žaisti kitaip nei žaidėme pirmą pusvalandį, juolab kad su Malta irgi nebus lengva.
– Kiek kainavo naujieji namai Kaune?
– Dėl jų teko kaip reikiant pakonkuruoti su kitomis įmonėmis, nes geresnės vietos Kaune turbūt nerasi, juolab kad viskas yra šalia stadiono. Teko imti dviejų milijonų paskolą iš UEFA, buvo panaudota tikslinė parama, projektinė veikla, parduotas Vilniaus stadionas. Manau, kad šį pastatą bet kada tokioje vietoje bus galima bet kada parduoti, o tai padarę trinsime rankomis (šypsosi).
– Kokia buvo bendra kaina?
– 4,9 mln. eurų.
– Kokie yra argumentai marinant Naujosios Vilnios projektą?
– Tiesą sakant, net nežinau. Būdamas Vilniaus meru, trinčiau rankomis, kad atsiranda žmonių su tokiais projektais, bet turbūt yra grojamos kažkokios politinės gaidelės, kalbami kažkokie stereotipai apie federaciją. Tai yra nauda miestui, jaunuoliams, svečiams. Vilniuje yra tokių objektų trūkumas, norinčių sportuoti poreikiai patenkinami tik 17 proc. žmonių. Apie ką mes kalbame? Tas multifunkcinis, Nacionalinis sporto centras nieko neišspręs. Tik tiek, kad atsiras vienas papildomas Justino Timberlake’o arba Edo Sheerano koncertas. Nejuokinkime. Jeigu meras išeina į spaudą ir pasakoja, kad darysime viską, jog išsaugotume LFF stadioną? Šiandien toje vietoje galėjo būti padelio kortai ir niekas nieko nebūtų padaręs, nes ta vieta toliau būtų naudojama sportui. Taip būtume palaidoję vienintelį stadioną Vilniuje. Nežinau, kokie yra motyvai ir nenoras priimti federacijos. Gal su dabartine valdžia kažką pavyks padaryti. Tikrai daug tikiuosi iš premjero, matau, kad jo komanda dirba daug. To paties Seimo pirmininko komanda yra aktyvi, kviečiasi mus į konferenciją kalbėti apie galimas alternatyvas.
Alternatyva yra. Daugiau Vilniuje tokių 17 hektaro sklypų. Ten yra trys opcijos: futbolo namų su vienu trečios kategorijos 5-7 tūkst. vietų stadionu, maniežas, dengtos pilnų matmenų aikštės, sporto klubas, medicina ir gyvenimo patalpos rinktinėms. Kiti variantai – 12-15 tūkst. vietų stadionas arba Nacionalinis stadionas su 30 tūkst. vietų. Jeigu klaustumėte mano nuomonės, geriausias būtų pirmas variantas. Ir nemanau, kad tai kainuotų daugiau nei 60-70 mln. eurų. Nebūtų gėda ir Vilnius turėtų normalų ketvirtos kategorijos stadioną. Po to galima svaigti apie Nacionalinį stadioną ir tai, kur jis gali būti. Bet tikrai ne 18 tūkst. vietų su darželiais, arena ir visais kitais dalykais.