Kauno „Žalgirio“ pažiba Sylvainas Francisco kalbėjo apie rungtynių lūžį ketvirtajame kėlinyje ir šlubčiojimą po mačo.
Ketvirtadienio vakarą Tomo Masiulio auklėtiniai namų tvirtovę apgynė ir prieš pastaruoju metu solidžią formą demonstravusią „Barcelona“ ekipą – 83:71.
Kauniečius lemiamu metu į priekį galingai patempė Sylvainas Francisco, visus 14 savo taškų sukratęs paskutiniame kėlinyje. Gynėjas taip pat spėjo išdalyti 8 rezultatyvius perdavimus ir atkovoti 3 kamuolius.
Po itin svarbios pergalės prancūzas pasidžiaugė tiek savo, tiek kitų žalgiriečių pasirodymu.
„Ketvirtajame kėlinyje žinojau, kad atėjo laikas užkurti variklį. Buvo labai sunku, nes jie visą laiką buvo arti manęs. Susimesti tuos metimus, kai esi pavargęs, yra itin sudėtinga. Bet galų gale aš bandžiau išlikti susitelkęs ir komandos draugai man labai padėjo likti susifokusavusiam. O kada atėjo laikas „kepti“ – atėjo laikas „kepti“. Taip pat džiaugiuosi, kad mano komandos draugai susimetė metimus“, – teigė Francisco.
– Ar žinojai, kad „Barca“ tave spaus taip anksti ir reikės atlikti daugiau perdavimų komandos draugams vietoj metimų?
– Be abejo. Komandos žiūri rungtynes. Ypač rungtynes su „Fenerbahče“, jas matė visos komandos. Žinojau, kad turėsiu taip žaisti. Vienintelis dalykas, dėl ko šiek tiek pykau, tai kad reikia išlikti kantriam, kai jie spaudžia. Tai yra vienintelis dalykas, kuris mane nervina, todėl žiūriu daug vaizdo medžiagos. Tačiau esu pasiruošęs viskam.
– Rungtynės buvo atkaklios iki paskutinio kėlinio. Kaip pavyko jas perlaužti?
– Kamuolio judėjimas. Mes judinome kamuolį pakankamai, kad atrastume kaip perlaužti jų gynybą. Džiaugiuosi, kad pavyko susimesti savo metimus ir rasti balansą tarp nusimetimo ir atakų užbaigimo. Visi pasirodė gerai – Mosesas (Wrightas) buvo nuostabus, Dustinas (Sleva) kovojo, visi pasirodė gerai.
– Kokių sunkumų kilo žaidžiant prieš „Barca“?
– Jų judėjimas, gebėjimas susikurti progas, bet svarbiausias dalykas – jie yra labai aukšti. Tai yra didelė komanda, jie užima daug vietos puolime ir ypač gynyboje, taip pat labai kovoja dėl puolime atšokusių kamuolių, todėl buvo sudėtinga. Bet yra vienas mūsų pranašumas – esame jaunesni, tad galėjome greičiau už juos nubėgti, tačiau jie susimetė viską, todėl mums buvo sunku pajausti ritmą. Bet kai sustabdėme keletą jų atakų, tai variklis užsikūrė.
– Po rungtynių šiek tiek šlubavote. Kaip jaučiatės?
– Žmogau… Jaučiuosi puikiai. Tiesiog taip jau yra. Rytoj greičiausiai viskas bus gerai, bet šiandien yra kaip yra.
– Likus 53 sekundėms iki mačo pabaigos buvote pakeistas ir atrodė, kad toks sprendimas jums nepatiko. Ar tai buvo susiję su skausmu, ar tiesiog norėjote likti aikštėje iki finalinės sirenos?
– Negalvojau apie rungtynių baigimą, tiesiog nervinausi dėl savo klaidų. Varžovai prieš mane žaidė itin agresyviai, bet aš stengiausi žaisti toliau. Tiesiog turiu būti geresnis su klaidų skaičiumi. Tam tikrais momentais puolime jaučiausi pavargęs, bet vis tiek persilaužiau. Tiesiog turėjau būti kantrus ir sulaukti savo momento. Taip ir padariau. Su „Fenerbahče“ buvo panašiai. Toks jau esu. Visada rasiu kaip prikibti prie savęs. Pirštais badau tik į save.
– Dėjote dar vieną žingsnį link atkrintamųjų. Kaip žiūrite į turnyrinę lentelę?
– Sezonas dar nebaigtas. Mūsų lauia dar trys sunkūs mačai, todėl turime išlikti susikoncentravę.
– Esi geras taškų rinkėjas. Ar sunku psichologiškai tris kėlinius nepelnyti taškų?
– Nieko beprotiško, nes kažkas panašaus buvo ir prieš „Fenerbahče“, bet pavyko kažką susikurti. Šie vyrukai yra aukšti, jie užima daug vietos. Tiesiog reikėjo atlikti perdavimus komandos draugams. Žinojau, kad visi dalykai susitvarkys. Kartais sunku mesti kamuolį, kai esi labai pavargęs, nes reikia gintis, kurti progas.
Kai buvau pavargęs, pramečiau daug metimų ir turėjau išsiaiškinti, kada bus laikas užsikurti. Komandos draugai man padėjo sakydami: „Ketvirtasis kėlinys bus tavo, nesijaudink.“ Kartais nepataikysiu metimų, atliksiu perdavimus komandos draugams, taip nutiko prieš „Fenerbahče“ ir kituose mačuose. Bet kartais, kai žinau, kad atėjo laikas užsikurti, aš tai padarysiu.
– Kiek pastebi Arno Butkevičiaus patobulėjimo puolime?
– Jis visada buvo geras puolime. Apie gynybą nekalbėsiu, jūs žinote, kad jis yra vienas geriausiai besiginančių žaidėjų Eurolygoje. Varžovai jį labai nuvertinta. Pastaruoju metu Arnas labai sirgo, buvo traumuotas, tad jam sunku sugrįžti į ritmą. Jam negalima leisti atlikti laisvų metimų. Labai džiaugiuosi dėl jo, nes jis yra drąsesnis nei pernai. Jis kiekvieną kartą priims teisingą sprendimą, dėl ko jį labai mėgstu. Arnas yra tas žmogus, kuris padės tau išgyventi sunkų laikotarpį ir pasakys tinkamos žodžius. Taip jis darė man per ilgąją pertrauką, kai bandžiau pagauti ritmą.