Panevėžyje praėjusiame sezone atsiskleidęs Dovydas Giedraitis jau netrukus turėtų debiutuoti Kauno „Žalgiryje“.
D. Giedraitis vasarą iškentė operaciją, o praėjusią savaitę jau treniravosi su žalgiriečiais. Vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis teigė, kad būtent šią savaitę galima tikėtis 22-ejų krepšininko sugrįžimo.
Gynėjas praėjusį sezoną Panevėžio „Lietkabelyje“ rinko po 8 taškus (39,6 proc. trit.), 2,5 rezultatyvaus perdavimo, 1,5 atkovoto kamuolio ir 7,9 naudingumo balo.
D. Giedraitis taps dar vienu žaidėju gynėjų linijoje, o laidoje „Širdyje žaliai balti“ išskirti keli jaunuolio konkurentai dėl minučių.
„Nemanau, kad tai bus žaidėjas, kuris apmažins Tomo Dimšos minutes, – sakė krepšinio treneris Tomas Purlys. – Galvoju, kad vis dėlto jis bus vietoje Karolio Lukošiūno. Dovis tikrai gerai meta iš užtvarų, gali susikurti progų pats, bet bus labai įdomu, kaip jam seksis Eurolygoje, nes jo judesių arsenalas nėra platus.
Jis nėra aukštas. Ką ir matėme praėjusio sezono finale prieš „Rytą“, kai pasiėmė jį fiziškai stipresni žaidėjai vienas prieš vieną, viską keitėsi, prieš Butkevičių buvo sunku.“
Praėjusį sezoną Nenadas Čanakas neretai išnaudodavo D. Giedraitį specifinėms užduotims gynyboje, o puolime jis gali sėkmingai žaisti tiek su kamuoliu, tiek be jo.
Vis tik T. Purlys pažymėjo, kad labiau reikėtų tikėtis D. Giedraičio atakuojančio gynėjo pozicijoje.
„Jis gali persivaryti kamuolį, gali atiduoti, bet jis yra per tylus įžaidėjas, kad galėtų Eurolygoje sustatyti komandą ir būti atsarginiu įžaidėju“, – svarstė T. Purlys.
D. Giedraitis nuo 16 metų priklausė Madrido „Estudiantes“, o Panevėžyje žaidė nuomos pagrindais.
„Žalgiris“ už lietuvį paklojo solidžią išpirką, o kontrakto trukmė kiek nustebino – penkeri metai (3+2).
„Faktas, kad tai yra žaidėjas, kuris turi be galo gerą IQ, – apie D. Giedraitį kalbėjo T. Purlys. – Aš jį atsimenu nuo 12-13 metų.
Jis sportavo pas trenerį Tomą Keršį, teko kažkiek ir mums kartu treniruoti, aš padėdavau jam kaip asistentas keliuose čempionatuose.
Man iškart įsiminė jo ramumas. 11-12 metų jis žaidė kaip vyras. Jo sprendimai, pauzės… panašiai kaip tėvas – užtikrintas metimas. Jo ramybė lemiamais momentais, kai rungtynės apylygės, tai net klausimų nebūdavo kam duoti kamuolį, nors iki 14 metų jis žaidė kartu su Deividu Sirvydžiu.
Dovis labai gerai stovėdavo gynyboje. Kojų stiprumas nuo pat mažens buvo įgimtas. Iki 15 metų paraleliai su krepšiniu jis dar lankydavo lauko tenisą ir ten buvo vienas perspektyviausių. Buvo momentas, kai jam reikėjo apsispręsti, klausiau tėvo, į kurią pusę krypsta. Sakė: 50 ant 50.
Galų gale, aš manau, pasirinko teisingą sprendimą. Dabar tikrai matome, kad tai, ką jis pasiekė, yra įspūdinga.“
Daugiau apie Kauno „Žalgirį“ išgirsite laidoje „Širdyje žaliai balti“: