Gineitis tarp elito: nustebinę epizodai, jaunuolio branda ir įvertinimas

O, Sportas!
Autorius O, Sportas! 9 min skaitymo trukmė
Gvidas Gineitis, Jose Mourinho, Ivanas Juričius. Osportas.lt foto montažas. Scanpix nuotr.

Gvidas Gineitis sužaidė pirmas karjeroje Serie A rungtynes nuo pat pirmos iki paskutinės sekundės. „Torino“ komandos treneris rungtynėse atliko visus penkis keitimus, tačiau lietuviui leido toliau kovoti su Jose Mourinho treniruojama „Roma“, kuri siekia vietos Čempionų lygoje.

„Torino“ susitikimą pralaimėjo 0:1, tačiau Gineičio žaidimas statistiniuose rungtynių protokoluose vertinamas kaip vienas geriausių šeštadienio vakarą aikštės šeimininkų gretose.

Futbolo apžvalgos „Įvartis“ vienas vedėjų Tautvydas Vencevičius pasidalino savo įžvalgomis apie Gineičio pasirodymą akistatoje su „Roma“.  

„Nuoširdžiai pasakysiu, mane labai (aišku, maloniai) nustebino „Torino“ trenerio sprendimas išleisti Gvidą Gineitį į startinę sudėtį, nes pastarąsias penkerias klubo rungtynes lietuvis likdavo tarp atsarginių. Galbūt Ivanas Juričius žinojo, kad „Torino“ rungtynes su Jose Mourinho treniruojama AS „Roma“ stadione stebi Lietuvos rinktinės treneris Edgaras Jankauskas ir viešnagėje Italijoje jam nesinorėtų apsiriboti vien tik taure vyno po rungtynių su buvusiu treneriu „Porto“ komandoje.

Aišku, juokauju, nes tokiame lygyje vien už gražias akis ar dėl to, kad esi trenerio žentas, niekas tavęs neišleis žaisti į startinę sudėtį. Juo labiau, kad jau antrą kartą „Torino“ treneris patiki Gineičiui vietą startinėje sudėtyje rungtynėse su komandomis, kurios Serie A kovoja dėl aukščiausių vietų ir kelialapio į UEFA Čempionų lygą.

Rungtynių pradžioje jautėsi, kad 18-etį šiek tiek kausto jaudulys, bet gan greitai Gineičiui jo pavyko atsikratyti. Labiausiai džiugina tai, kad jaunuolis nebijo kamuolio, nesislepia nuo perdavimų, o jų nuolat ieško, mėgaujasi žaidimu gavęs kamuolį ir stengiasi aštrinti atakas.

Beveik visi Gineičio perdavimai buvo keičiantys atakos puses. Ir nors gali atrodyti, kad lietuvis dažniausiai tai darydavo būdamas laisvas ir nedengiamas varžovų, toks įspūdis gali būti klaidingas, nes kiekvienas pusės pakeitimas priverčia varžovus persirikiuoti, peržiūrėti puolančios komandos išsidėstymą, galų gale vargina vien judėjimas be kamuolio, lakstant paskui varžovą. Nors ir gavęs laisvas kamuolį, Gineitis jo neperlaiko, neleidžia varžovams paprasčiau pailsėti lygioje vietoje.

Pati pavojingiausia „Torino“ ataka 49 min. prasidėjo būtent po Gineičio perdavimo, atakoje keičiant aikštės pusę. Lietuvis puikiai įvertino situaciją, kai pakeitė atakos kryptį, pamatęs laisvą krašte Ricardo Rodriguezą, kuris turėjo daug erdvės ir laisvo ploto ir atliko gerą perdavimą numeriui 59.

Gvido gineičio pradėta pavojinga Torino ataka

Dar reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kaip Gineitis atlieka perdavimą. Jis duoda perdavimą ne tik tiesiai į kojas, bet ir patogų kamuolį į bėgimą, kai nereikia taikyti kojų prie kamuolio skriejimo krypties ir sutaupomos brangios sekundės dalys atakuojant. Taip, ne visada tas pavyksta, bet pozityvo daugiau, negu negatyvo šioje vietoje.

Tuo pačiu reikia pagirti Gineitį, kad tokiame jauname amžiuje jis neprisiima bereikalingos rizikos. Nors dauguma perdavimų buvo į liniją ar atgal, bet geriau nerizikuoti ir atžaisti gynėjams ar vartininkui, negu prarasti kamuolius, bandant kaišiot jį į priekį, neužtikrinant, kad kamuolys tikrai pasieks adresatą. Deja, tuo neretai šiose rungtynėse pasižymėjo lietuvio komandos draugai.

Aišku, iš Gineičio pusės trūksta rizikingų, nestandartinių sprendimų siunčiant kamuolius į priekį, į laisvus plotus, atkertant varžovus ir pan. Bet kiek tokius sugebėjimus turinčių 18-ečių futbolininkų mes matome visoje Europoje? Jų nedaug ir visi jie ne iš Lietuvos. Labai tikiuosi, kad tokie perdavimai ateis su patirtimi, kai Serie A bus žaidžiamos ne antrosios, o keliasdešimtosios rungtynės.

Dar viena įdomi Gineičio savybė – jis gan greitai priima sprendimus, gavęs kamuolį. Atkreipkit dėmesį, kiek ir kaip greitai Gineitis aikštėje sukioja galvą ir stebi kas kur vyksta aplink jį ir dar plačiau. Galbūt tam turi įtakos ir Mažeikių futbolo „gardelis“, apie kurį futbolininkas ne kartą pasakojo.

Tokiuose gardeliuose veiksmas vyksta labai greitai, daug futbolininkų laksto mažame plote ir turi priimti greitus sprendimus, nes kitaip greitai prarasi kamuolį ar bent jau gausi per kojas. Duoti per kojas varžovams nesibodi ir pats Gineitis. Pirmame kėlinyje matėme, kaip nuo lietuvio kentėjo Bryanas Christante (netgi po teisėjo švilpuko).

Antrame kėlinyje nepabėgo ir ryškiausia „Roma“ žvaigždė Paulo Dybala. Atmetus pagrįstas pretenzijas, kad bereikalingoje situacijoje Gineitis užsidirbo geltoną kortelę, autoritetų nepaisymas yra labai pagirtinas jaunuoliui, debiutuojančiam vienoje stipriausių Europos lygų.

Geltonas korteles galima nurašyti jaunatviškam entuziazmui. Bet jeigu nori žaisti be keitimų, geltonų kortelių reiks išvengti. Nes debiutinėse rungtynėse su čempionu AC „Milan“, būtent geltona kortelė sumažino starte pradėjusio lietuvio žaidimo laiką iki 45 minučių. Manau, kad per rungtynių su „Roma“ pertrauką, lietuviui tikriausiai teko išklausyti trenerio nurodymų ir pastabų, kad pernelyg didelis entuziazmas gali vėl sutrumpinti žaidimo laiką.

Jaunatviškas entuziazmas apsunkina lietuvio darbą aikštėje ir kitais aspektais. Kartais Gineitis laksto po aikštę tiesiog per daug. Tai atsiliepia rungtynių pabaigoje, kai matėsi, kad sužaidus virš 70 min. jo kojos jau tapo sunkokos. Nemaža tikimybė, kad būtent apsunkusios kojos ir fizinis nuovargis atvedė iki geltonos kortelės 78 min. ir nesėkmingo bandymo smūgiuoti 85 min.

Tiesa, reikia pripažinti, kad kartais beatodairiškas lakstymas po aikštę gali duoti ir teigiamų rezultatų. Po gynėjo Rodriguezo ir vartininko Vanjos Milinkovičiaus-Savičiaus nesusikalbėjimo savo baudos aikštelėje ir net peržiūros VAR, kas buvo arčiausiai savo vartų linijos – ogi tas pats Gineitis. Nors tikrai ne jis turėjo labiausiai saugoti savo vartus toje situacijoje. Bet suspėjo ten, kur labiausiai būtų reikėję.

Rungtynių nugalėtoją nulėmusi situacija – Gineitis galėjo padėti komandai apsiginti nuo praleisto įvarčio, tačiau jokiu būdu kaltinti dėl 11 m baudinį lėmusio momento, jo negali. Komandos draugui įžaidinėjant kamuolį ir jį praradus tiesiog lygioje vietoje, Gineičiui teko skubiai persiorientuoti prie gynybinių veiksmų. Pasidavęs varžovo klaidinančiam judesiui, Gineitis negalėjo sustabdyti varžovo smūgio, po kurio kamuolys pataikė Perrui Schuursui į ranką ir šis nelaimingas atvejis, kaip vėliau paaiškėjo, nulėmė „Torino“ pralaimėjimą.

Ką reikia tobulinti – žaidimą galva. Tuo galėjome įsitikinti, kai po „Romos“ kampinio gerą progą turėjo Chrisas Smallingas. Aišku, iš vieno epizodo sunku spręsti apie augaloto, bet dar jaunuoliško sudėjimo Gineičio gebėjimus žaisti antrame aukšte.

Bet matome, kad ir puolant prie kampinių, Gineitis lieka už varžovų baudos aikštelės ribų. Aišku, nežinau komandos susitarimų ir negaliu teigti, kad Gineitis prie kampinių neina dėl prasto žaidimo galva. Bet Juričius lietuviui yra patikėjęs nemažiau svarbią užduotį – stabdyti varžovų kontratakas, jeigu kampinis nebuvo pakeltas sėkmingas, o tokių epizodų „Torino“ žaidime netrūko. Ir atraminis saugas su jomis tikrai gerai susitvarkė.

Gineitis suspėja sustabdyti greitas kontratakas po pakeltų kampinių, sužaidžia gan protingai, kai reikia prasižengti, sugeba atkovoti atšokusį aukštą kamuolį galva ir svarbiausia – dideliais ir staigiais žingsniais neleidžia varžovams susikurti pranašumo pačioje atakos užuomazgoje. Prie to prisideda ir dar viena Gineičio savybė – neleisti apsisukti kamuolį gavusiam varžovui. O jeigu jau varžovui tai pavyko, tai didelė tikimybė, kad jis atsidurs ant žemės, kaip matėme pirmame kėlinyje Christante atveju.

Reziumuojant „Torino“ rungtynes su „Roma“ ir Gineičio pasirodymą jose, rašau Lietuvos rinktinės saugui stiprų septynetą. 18-etis gerai gynėsi, stengėsi greitai išeiti į puolimą, puikiai vertino tam tikras situacijas ir pradėjo pavojingiausią komandos ataką.

Trūko šaltakraujiškumo, pamatuotų rizikingų sprendimų, kai kur ir aštrumo pradedant atakas. Bet kokiu atveju, Gineitis aikštėje atrodė tikrai įdomiau už pagrindinį konkurentą toje pačioje pozicijoje „Torino“ komandoje – dešimčia metų vyresnį lenką Karolį Linetty. Tikėkimės, kad „Torino“ treneris pasirinks pasitikėjimą jaunimu ir vis dažniau matysime Gineitį, žaidžiantį Serie A rungtynėse.

Bet kokiu atveju, Gvidas Gineitis suteikė daug emocijų Lietuvos futbolo sirgaliams ir atsiuntė išankstinius sveikinimus Šv. Velykų proga!

Pasidalinti