Kauno „Žalgiris“ po triuškinamo pralaimėjimo Lietuvos krepšinio čempionate Klaipėdos „Neptūnui“ sulaukė daug kritikos, tačiau po jos parodė visai kitokį veidą, kuris sužavėjo ir fanus ir krepšinio specialistus.
Kazio Maksvyčio auklėtiniai išvykoje 83:70 nugalėjo žvaigždžių pilną ir iki tol dvi pergales iš eilės Eurolygoje iškovojusią Milano „Olimpia“ komandą.
Pasak krepšinio trenerio Tomo Purlio, „Žalgiris“ pats sau pateikė visus atsakymus, kaip reikia žaisti norint įveikti galingiausius varžovus Europos krepšinyje. Pavyzdį parodė ir komandos kapitonas Edgaras Ulanovas, kuris susitikime pelnė 20 taškų ir su 32 naudingumo balais pakartojo asmeninį rekordą.
Purlys laidoje „Širdyje žaliai balti“ sutiko, kad pergalė Milane – kol kas geriausias „Žalgirio“ pasirodymas šiame sezone.
„Taip. Dar žinant, kad „Žalgiris“ žaidžia be eilės žaidėjų, komanda buvo duobėje, sulaukė labai daug kritikos, prastos rungtynės su „Neptūnu“. Atrodė, kad visi žaidėjai į šias rungtynes žengė su sužeistais ego. Žaidėjai buvo pikti ant savęs. Tai galėjo lemti ir trenerių kalba per susirinkimą, ir pačių žaidėjų sąmonė, kad jie negali taip žaisti, kad tai, ką rodė prieš tai, buvo arti dugno. Nes rungtynės su „Neptūnu“ parodė, kad tai jau pačių savęs negerbimas, – apie Lietuvos čempionus savo įžvalgomis dalijosi Purlys.
Nuo pat pradžių matėme visai kitokį „Žalgirį“, pradedant nuo kapitono. Sužaidė tikrai labai geras rungtynes, nors prieš tai sulaukė labai daug kritikos.
Vienas treneris yra pasakęs frazę, kad kritikuojant žaidėją nereikia jo įžeisti, bet paliesti ego. Kai yra įžeidžiamas jo ego, žaidėjas supyksta pirmiausia ant savęs, galbūt ir trenerio. Tada ir prasideda rodymas to, ko anksčiau nebuvo.
Ir čia matėme nuo pat pradžių, kad žaidėjai buvo pikti. Ir komentuodamas tai akcentavau: kiek buvo prasiveržimų nuo perimetro kur visi žaidėjai eidavo į kontaktą, kovojo dėl kamuolio. Kontakto lygis buvo tiesiog fantastinis. Kova buvo fantastinė. Jeigu jie kiekvieną kartą išeis tokie pikti, bus visai kitas vaizdas.
Pamenat, kai mes akcentavome laidoje, kad reiktų kiek galima mažiau žaisti to statinio puolimo. Ir čia tai matėsi iškart. Kamuolys vaikščiojo labai gerai. Žaidėjai atakavo agresyviai ir nebuvo dvejonių. Manau, čia buvo pati esmė. Aš nemačiau dar tiek „Žalgirio“ perimetro žaidėjų žaidžiančių vienas prieš vieną.“