„Žalgirio“ šansais tikintis Motiejūnas apie rinktinę: „Noriu, jei tik būsiu reikalingas“

O, Sportas!
Autorius O, Sportas! 14 min skaitymo trukmė
Donatas Motiejūnas (IMAGO/PanoramiC, Vid Ponikvar/Sportida/SIPA, SCANPIX nuotr., osportas.lt koliažas)

Kauno „Žalgiriui“ lieka ketverios rungtynės Eurolygos reguliariajame sezone, o kova dėl aštuntuko – vis dar gyva. Tačiau trečiadienį laukia itin sunkus mūšis, o varžovų stovykloje pagalius kaišios ir Donatas Motiejūnas.

„Monaco“ centrui tai antrasis sezonas komandos sudėtyje ir po sugrįžimo į Europą. Kalbant apie komandinius rezultatus – Motiejūnas gali tik džiaugtis.

2021-22 m. sezone klubas debiutavo Eurolygoje, o pirmasis blynas buvo labai skanus. Nors sezono viduryje įvyko trenerių rokiruotė, tačiau Saša Obradovičius išvedė ekipą į ketvirtfinalį, kuriame 2-3 nusileista Pirėjo „Olympiakos“.

Biudžetą išauginęs „Monaco“ pagerino ir sudėtį, o kelialapį į atkrintamąsias jau turi. Dabar yra likęs vienas tikslas, kurį Motiejūnas ir kompanija medžios per likusias ketverias rungtynes.

„Atsipalaiduoti nelabai yra kur, nes „Fenerbahče“ turi tarpusavio pranašumą, – tinklapiui O, Sportas! savo ekipos motyvaciją per likusį reguliarųjį sezoną kalbėjo Motiejūnas. – Tikrai negalime atsipalaiduoti, žiūrint į atkrintamąsias. Norime būti geresnėje pozicijoje nei buvo praėjusiais metais, o ta pozicija yra turėti namų pranašumą. Taikyti į pirmas keturias pozicijas būtų stiprus pareiškimas, žiūrint į mūsų ambicijas ir ateitį.“

32-ejų Motiejūnas antrą sezoną iš eilės yra svarbus pasirinkimas Obradovičiaus rotacijose. Nors laiką centro pozicijoje tenka dalintis su irgi pajėgiu centru Donta Hallu, tačiau lietuvio statistikoje atsispindi stabilumas.

Pirmajame sezone D-Mo per 18,5 minutės rinko po 9,7 taško (63,5 proc. dvit., 32,7 proc. trit.), 4,6 atkovoto kamuolio ir 10,8 naudingumo balo.

Šiemet vidurio puolėjo statistika per vid. 17 minučių siekia 8,8 taško (66,7 proc. dvit., 23,1 proc. trit.), 3,7 atkovoto kamuolio ir 10,4 naudingumo balo.

Nors amžius jau turėtų signalizuoti apie šiokį tokį kokybinį kritimą, tačiau Motiejūnas to nejaučia. Atvirkščiai – žada aukštą lygį demonstruoti dar ne vienus metus.

„Aš pats fiziškai nejaučiu ėjimo į apačią. Tikrai nemažai investuoju į savo kūną tiek sezono, tiek vasaros metu. Viskas daroma tam, kad išlaikyčiau geriausią formą patį ilgiausią laiką. Galiu pasakyti, kad dar toli gražu iki kritimo man yra.

Savo minučių aš nekoreguoju. Tai yra trenerio sprendimas. Ar galėčiau duoti daugiau? Tikrai taip. Bet tai yra ne mano sprendimai, ne mano darbas. Aš atlieku savo darbą ir stengiuosi išnaudoti savo laiką maksimaliai“, – sakė kaunietis.

Vienas įdomiausių klausimų, kylančių apie Motiejūną artėjant vasarai, bent pastaruosius 10 metų buvo Lietuvos rinktinė. Žais ar nežais? Pritaps ar nepritaps? Ar reikia, kai yra Jonas Valančiūnas ir Domantas Sabonis?

Pastarąjį kartą Donatas su nacionalinės rinktinės marškinėliais pasirodė Europos čempionato atrankos lango metu 2020 metais. Tuomet lietuviai patyrė pažeminimą Belgijoje (65:86), bet reabilitavosi pergale prieš čekus (97:89). Pats Motiejūnas rinko po 13,5 taško ir 11 naudingumo balų.

Pagrindiniame čempionate Motiejūną matėme dar seniau – 2017 metais. Beje, ta rinktinė žaidėjui tikrai ne maloniausia, nes po jos kilo garsusis konfliktas su tuometiniu treneriu Dainiumi Adomaičiu. Statistiškai tos Europos pirmenybės taip pat buvo blankios – vid. 6,3 taško ir 2,8 naudingumo balo.

Kokia situacija yra dabar?

„Reikės pasišnekėti su Kaziu, galbūt dabar, kai grįšiu, pasišnekėsime, – tinklapiui O, Sportas! sakė Motiejūnas. – Treneriui irgi labai svarbus sezonas, jam svarbu ir Lietuvoje čempionų titulą pasiekti. Jis turbūt irgi dabar labiau suinteresuotas klubu, o ne rinktine.

Manau, kai viskas nusiramins, tada ir žiūrėsime. Pas mane noro yra, visą laiką jo yra. Praėjusiais metais buvo tam tikros priežastys, kurios neleido dalyvauti. Šiais metais jų kaip ir nėra, tad kaip ir minėjau – noriu, jei tik būsiu reikalingas.

Tačiau gal treneris manęs net nematys? Čia yra kitos detalės, į kurias nelabai galiu atsakyti. Bet jeigu būsiu reikalingas, tai visada buvau atviras.“

Pastaraisiais metais rinktinės treneriai nuolat į galutinį dvyliktuką paimdavo vieną „saugiklį“ vidurio puolėją, kuris tam tikrose situacijose suteiktų poilsio Valančiūnui ir Saboniui. Štai Europos čempionate juo tapo Martynas Echodas.

Vis tik idealiu atveju veikiausiai dėl šios vietos konkuruotų du aukštaūgiai, žaidžiantys Eurolygoje – Motiejūnas ir Artūras Gudaitis.

Net jei nukonkuruotų kolegą, Motiejūnas turėtų susitaikyti, jog daug minučių pasaulio čempionate nesulauktų. Tačiau pats žaidėjas tikina, jog problemos tame nemato, o šią situaciją palygino su savo vaidmeniu „Monaco“.

„Man nebe 20-21 metai, kada buvo ir energijos, ir jėgų, ir visko, – sakė Motiejūnas. – Tuo metu gal būtų buvę problemų, o dabar galėčiau ir rankšluosčius padavinėti, ir vidinę komandos atmosferą gerinti, jei toks darbas bus.

Tuo neretai tenka užsiimti ir „Monaco“ klube. Žiūrėti, kad kiti viską gerai darytų, kad komandinė atmosfera normali būtų, kad visi vieni kitus palaikytų.

Juokingai skamba, nes atrodo neseniai pradėjau karjerą, bet jau perimu tas veterano pareigas. Prižiūriu visus, kad nebūtų nesąmonių, kad palaikyčiau komandinę energiją. Tokiame amžiuje eini ir darai, ko iš tavęs reikia, ko treneriui trūksta.“

Donatas Motiejūnas (Vid Ponikvar/Sportida/SIPA-SCANPIX nuotr.)
Donatas Motiejūnas 2013 m. Europos Čempionate (Vid Ponikvar/Sportida/SIPA-SCANPIX nuotr.)

Iš kitos pusės, Motiejūnas negali ištarto visiško „taip“ rinktinei, nes susiduria su išskirtine situacija Europos krepšinyje.

„Monaco“ varžosi Prancūzijos lygoje, kuri paskutinė visame žemyne užbaigia nacionalinio čempionato kovas. Praėjusio ir šio sezono datos – beveik identiškos.

Motiejūnas teigia, jog dėl šios situacijos sunku kalbėti apie vasaros planus, o lygos užbaigimo ankstinimo kalbos atsimuša į prancūzų ausis, kurios ne visada nori girdėti „Monaco“ klubo norus.

„Iš mano pusės, vasara atrodo labai toli, kadangi mano sezonas baigsis tik birželio 24 dieną. Kažkaip tikėjausi, kad šiais metais patrumpins sezoną, bet Prancūzijos lygos vadovybė nusprendė to nepadaryti.

Praėjusiais metais baigėme birželio 25 dieną, o šiemet – 24. Sunku dabar kalbėti apie vasaros planus, nes jau nesu jaunas žaidėjas, reikės žiūrėti, ar nėra traumų. Tada jau žiūrėsime situaciją po sezono“, – sakė Motiejūnas.

„Man vienas draugas pernai skambino ir klausė: Ar jam čia rodosi, ar mes žaidėme Prancūzijos lygoje.? Atsakiau: taip, žaidėme, – prisiminimais dalinosi lietuvis. – Sako: vasaros metu rodo tik lengvąją atletiką ir jūsų finalus, nesuprantu kas vyksta.

Kalbant rimtai, čia jiems yra vienodai. Kaip jie norės, taip ir padarys, čia yra prancūzų bajeriai. Patikėkite manimi, kadangi prancūzai nemėgsta Monako, tai mažiausiai ir klausys.“

Kalbant apie trečiadienio rungtynes, Motiejūnas grįžta į vietą, kurioje jaučiasi ypatingai. „Žalgirio“ dubleriuose karjeros pamatus kloti pradėjęs krepšininkas neišsižada gražių žodžių apie savo jaunystės klubą.

Pernai mačą Kaune „Monaco“ laimėjo 107:98, o Motiejūnas pasižymėjo 7 taškais (2/2 dvit., 1/1 trit., 0/4 baudų) ir 6 naudingumo balais.

Šio sezono mače Monake centras per 22 minutes surinko vėl 7 taškus (3/6 dvit., 1/2 baudų) ir 11 naudingumo balų.

„Kaip ir visada, žaisti prieš savus fanus yra labai malonu, bet tuo pačiu ir labai nelengva, kadangi žinai, jog visi palaiko Kauno komanda ir tuo pačiu pats esu iš Kauno. Situacija yra ganėtinai įdomi.

Pats pirmas grįžimas mano buvo gal labiau emocionalus ir reikšmingas. Dabar tiesiog reikia važiuoti į Kauną ir daryti tai, ką turime daryti – kovoti dėl namų pranašumo atkrintamosiose.

„Žalgiris“ irgi turi savo ambicijų. Manyčiau, kad lauks įdomi ir stipri kova. Geresnė komanda turi laimėti“, – apie laukiančią akistatą kalbėjo Motiejūnas.

Pirmasis mačas Monako kunigaikštystėje „Žalgiriui“ prisimenamas kiek skaudžiai, žinant kiek nedaug trūko iki pergalės.

Dar trečio kėlinio gale kauniečiai turėjo dviženklę persvarą (64:54), bet vos kelioms minutėms pamesta koncentracija leido „Monaco“ perimti iniciatyvą, o dramatiškoje atomazgoje šeimininkai triumfavo 84:82.

Gruodžio 29 dienos mače žalgiriečiai puikiai dirbo su „Monaco“ varikliu Mike‘u Jamesu, kuris liko su 2 taškais ir -3 naudingumo balais. Tačiau iššovė kitas perimetro linijos vedlys Elie Okobo – 22 taškai ir 35 naudingumo balai.

Pirmąjį mačą prisiminęs Motiejūnas išskyrė viso „Monaco“ sezono bėdą, su kuria nepavyko tvarkytis ir žaidžiant prieš talentingesnes komandas.

„Mes visą laiką turime problemų su komandomis, kurios žaidžia pozicinį, protingą krepšinį. Lengviau yra su komandomis, kurios žaidžia daugiau atletišką ir individualiai paremtą žaidimą, kadangi visose pozicijose esame žymiai geresni.

Kaip ir minėjau, „Žalgiris“ yra strategiškai labai stiprus klubas ir žaidžia labai protingą krepšinį. Stabdant mus ir klampinant į tą lėtą krepšinį, su mumis galima žaisti kaip lygūs su lygiu. Tą parodė jau ne viena komanda kaip „Barcelona“ ir „Fenerbahče“, kurių nė karto nenugalėjome. Tiesiog tos komandos, kurios žaidžia taktišką, protingą krepšinį, mums yra labai neparankios.“

„Žalgiris“ turi 15 pergalių, 15 pralaimėjimų, o 3 iš 4 likusių rungtynių vyks namuose. Vien tai yra pranašumas, tačiau Motiejūnas akcentavo, jog šių metų sėkmės formulę lemia ne tik namų aikštelė.

„Surinkti geri charakteriai, treneris su konkrečiu braižu, kuris žino kaip išnaudoti savo žaidėjų pliusus, – „Žalgirio“ pliusus vardijo Motiejūnas. – Aiški strategija, aiškūs nurodymai žaidėjams. Kaip ir minėjau, surinkti žaidėjai su gerais charakteriais, kurie nori kovoti, priima kritiką.

Matėme ne vieną kartą, kad Kazys turi daug emocijų kaip treneris, nori be galo laimėti. Tikrai nevengia pasakyti tiek vienam, tiek kitam žaidėjui. Su visais elgiasi vienodai, todėl ir ta pagarba jam yra.“

„Viskas įmanoma, – paklaustas, ar įmanoma išvysti „Žalgirį“ atkrintamosiose, drąsino Motiejūnas. – Visą laiką palaikiau ir palaikysiu, bet šansų daugiau, nes „Žalgiris“ daug žaidžia namuose, o ten yra įspūdingai sunku. Manyčiau, kad viskas yra įmanoma. Tik reikia žaisti, pasitikėti vienas kitu ir kovoti, o kovos tai komandai netrūksta.“

Kaip ir minėjo Motiejūnas, „Monaco“ į Kauną neatvažiuos žaisti puse kojos. Žvelgiant į tokią konkurencingą Eurolygą, kiekviena maža persvara gali nulemti itin daug.

Ją Obradovičiaus auklėtiniai gali įgauti, jei solidžiai užbaigs reguliarųjį sezoną ir užims bent ketvirtą vietą. Tai leistų ketvirtfinalyje turėti namų aikštės pranašumą, kurio „Monaco“ prieš metus neturėjo.

Šiuo metu „Monaco“ turi 20 pergalių ir 10 pralaimėjimų. Aukščiau žengia tik Pirėjo „Olympiakos“ (21-9), Madrido „Real“ (21-9) ir „Barcelona“ (20-10).

Kur Motiejūno ekipai reikia dar patobulėti, jog šį sezoną jie sugrįžtų į Kauną kautis dėl Eurolygos trofėjaus finalo ketverte?

„Turi būti žymiai geresnis komandinis žaidimas nei yra. Taip pat pasitikėjimas vienas kitu, detalių išpildymai, didesnis taktinis aiškumas. Yra daug dalykų, ką reikia tobulinti, bet mes dar sugebame tuos dalykus paslėpti savo energija ir agresyvumu.

Per finalo ketvertą ar atkrintamosiose viskas bus išskautinta, visi viską žinos. Bus tikrai nelengva, labai daug detalių lems, kas keliaus į finalo ketvertą“, – sakė Motiejūnas.

Vis tik šie metai „Monaco“ organizacijai yra dar vienas įrodymas, kad kryptingas rezultatas gali duoti vaisių.

2021 m. klubas laimėjo Europos taurę, vėliau vietą Eurolygoje išsaugojo, kai pateko į ketvirtfinalį, o dabar padarė tą patį. Skirtumas tik tas, jog ekipa tyliai taikosi ir į titulą.

„Galiu pasakyti, kad „Monaco“ organizacija kiekvienais metais tobulėja ir tikrai padarė didelį žingsnį nuo praėjusių metų, – klubą gyrė Motiejūnas. – Aišku, per vieną naktį tai nepasidarys „Barcelonos“ ar „Real“ lygio klubu. Jie link to eina dideliais žingsniais ir tikrai tobulės kaip organizacija.

Komandoje šiemet yra talentingesni, geresni žaidėjai. Tą mes parodėme pastarosiose šešeriose rungtynėse, kur komandinio žaidimo atsiradimas ir pajutimas prie viso šito talento padaro mus labai pavojinga komanda. Visose pozicijose yra žmonių, kurie gali sužaisti, gali realizuoti save ir gali iššauti bet kuriose rungtynėse. Toks ir yra vienas pagrindinių tikslų, kadangi turime tiek daug individualiai stiprių žaidėjų bet kurioje pozicijoje.“

Vis tik niekas negali nuspėti, kokia atomazga Eurolygoje bus šiemet. Pastaruosius trejus metus visiems nenugalimi atrodė Stambulo „Anadolu Efes, o dabar jie plūduriuoja už atkrintamųjų ribos.

Tačiau iš to laimi tik žiūrovai. Tą paliudyti galėtų ir kauniečiai, kurių širdys likus ketverioms rungtynėms vis dar rusena viltimi.

„Tikrai Eurolyga šiemet kaip niekada sunki. Tai iliustruoja lyderių nebuvimas, daug komandų keitėsi viršūnėje. Visi labai vienodai žaidžia ir aš manyčiau, kad sirgaliai turėtų džiaugtis matydami tokį krepšinį, tokią įtampą kiekvienose rungtynėse“, – antrino Motiejūnas.

Pasidalinti