Andrea Trinchieri prieš paskutines Kauno „Žalgirio“ Eurolygos rungtynes namuose išreiškė meilę Belgrado „Partizan“ bei prabilo apie mįslingą Luko Lekavičiaus traumą.
Ketvirtadienį žalgiriečiai Eurolygos sezoną namuose uždarys akistata su „Partizan“. Trinchieri ekipa šiame mače gali visiškai sužlugdyti varžovų šansus patekti tarp 10 geriausių.
Tuo metu patys žalgiriečiai kovoja tik dėl garbės ir Eurolygos pinigų.
„Paskutinės namų rungtynės šiame sezone. Norime pagerbti šį žaidimą mūsų fanų akivaizdoje ir sužaisti geriausias įmanomas rungtynes. Man tai taip pat bus ypatingos rungtynės, nes susitiksiu su buvusia savo komanda „Partizan“. Taip pat bus ir ateityje, kai susitiksiu su „Žalgiriu“.
Žinau, kad neturime šansų patekti į įkrintamąsias, bet manęs tai nedomina, negalvoju apie tai. Po ilgos kelionės žaisime paskutines rungtynes namuose ir, kaip minėjau, norime tai padaryti su derama pagarba“, – teigė Trinchieri.
– Ar sulaukėte žinučių iš „Partizan“ gerbėjų apie rytdienos rungtynes?
– Ne. Nesu labai socialus vyrukas, neužsibūnu „Instagram“ ar panašiai. Svarbiausia suprasti, kad esu „Žalgirio“ treneris, esu profesionalas, bet mano širdyje visada bus vietos „Partizan“, jų fanams ir jų meilei komandai. Tačiau mano darbas yra parodyti pagarbą savo organizacijai, o tai galima padaryti tik vienu būdu – stengiantis iš visų jėgų. Jeigu jie bus geresni ir nusipelnys pergalės, paspausiu jiems ranką ir pasveikinsiu.
– „Partizan“ dar kovoja dėl įkrintamųjų, bet iš pastarųjų 5 mačų laimėjo tik vieną. Kur slypi jų bėdos?
– Daugelis komandų išgyvena tą patį. Eurolyga – labai beprotiškas turnyras. Pažiūrėkime į „Žalgirį“. Keliavome į Belgradą ir nugalėjo „Crvena Zvezda“, tada keliavome į Vitoriją ir prieš „Baskonia“ pralaimėjome tik paskutinėje atakoje, nors buvome vertesni pergalės. Nelaimėjome tik todėl, kad nesumetėme laisvų metimų. Tada prieš Paryžių atsilikinėjome 20 taškų, bet laimėjome. Tuomet vykome į Monaką, pirmavome 39 minutes ir 43 sekundės bei buvome verti kitokios pabaigos, bet pralaimėjome. Laimėjome tik kartą, bet manau, kad žaidžiame puikiai. Konkurencija šiame turnyre yra neįtikėtina. Visą sezoną pirmavusi „Olympiacos“ dabar išgyvena trijų pralaimėjimų seriją. Ar galėjote įsivaizduoti, kad įvyks tokie dalykai? Tai yra Eurolyga.
– Lekavičius neseniai atšventė gimtadienį. Ar yra gerų naujienų apie jo reabilitaciją?
– Ne, gerų naujienų nėra. Jis nėra arti sugrįžimo ir yra patyręs labai specifinę traumą, labai keistą ir retą. Medikų departamentas bando rasti išeitį, bet per dieną tai neįvyks. Tiesiog linkiu jam greito pasveikimo, nes žinau, ką jis išgyvena.
– Stebėjote „Žalgirio“ dublerių rungtynes Vilkaviškyje. Kokį įspūdį susidarėte?
– Labai patiko pasivažinėjimas po regionus. Buvo saulėta ir gražu. Atmosfera tose rungtynėse buvo puiki, arena – užpildyta. Žmonės palaikė savo komandą neužgaudinėdami svečių. Man tai labai patinka. Namų komanda nusipelnė pergalės, nes lemiamais momentais žaidė geriau. Man patiko tas mačas, buvo geros krepšinio rungtynės.
– Ignas Štombergas prisijungė prie pagrindinės „Žalgirio“ komandos. Kokį įspūdį jis palieka?
– Kas jums tai pranešė? Turite informatorių? Pamatysime, koks jis yra žaidėjas.
– Ar paskutinių rungtynių namuose faktas gali keisti jūsų nusiteikimą rungtynėms? Galbūt bandysite labiau pasimėgauti krepšiniu?
– Nežinau daug trenerių, kurie rungtynių metu gali mėgautis jomis ir atmosfera. Bet po rungtynių viską prisimeni sulėtintai ir tada labiau įsigilini į fanų palaikymą, laimę dirbti čia. Bet mačo metu labiau koncentruojuosi į treniravimą, sprendimų priėmimą ir žaidėjų rotavimą. Nemoku džiaugtis krepšiniu rungtynių metu, bet net eidamas į rūbinę jau prisimenu visas emocijas. Man pasisekė, kad per karjerą visos mano komandos turėjo karštą aistruolių palaikymą. Visada klausiu savęs, kaip viskas būtų atrodę be jo. Atsakymo dar nerandu.