Vilniaus „Žalgirio“ jau už savaitės laukia dar vienas, jubiliejinis 30-as startas tarptautiniuose UEFA turnyruose. Prieš Čempionų lygos atranką tituluočiausias Lietuvos klubas surengė specialią spaudos konferenciją, kurioje jo vadovė Vilma Venslovaitienė ir strategas Vladimiras Čeburinas aptarė nesėkmingą pirmą sezono pusę, jos priežastis, naujų žaidėjų atvykimą ir laukiančius europinius iššūkius.
Savaitgalį pirmą pergalę po 6 turų pertraukos iškovojęs „Žalgiris“ A lygoje išgyvena prastus laikus. Čempionatui pasiekus Pusiaują, sostinės ekipa užima viso labo 6-ą vietą, o nuo turnyrinės lentelės lyderių „Kauno Žalgirio“ futbolininkų atsilieka visais 18 taškų.
„Septynių pagrindinių žaidėjų traumos išmušė iš vėžių. Niekas to negalėjo prognozuoti. Bet nepasiduodame, nesitraukiame ir dirbame toliau. Žinome priežastis, aktyviai dirbame, perėjimų langas yra atsidaręs. Jau esame pasirašę vieną žaidėją, kuris laukia vizos. Ieškome dar dviejų. Matysime papildymus.
Tikslai nesikeičia. Lentelė atrodo labai blogai, bet prisiminkime situaciją 2017 m., kai turėjome 14 taškų pranašumą, bet čempionatą pralaimėjome 2 taškais „Sūduvai“. Nepasiduodame, dirbame ir einame į priekį.
Traumų neišprognozuosime, juolab kad jos buvo keistos. Patirtos ne treniruočių, o rungtynių metu, kontaktinės. Trims žaidėjams plyšo kryžminiai raiščiai. Nenoriu detalizuotis, nes ši informacija yra susijusi su asmens duomenimis. Dėl to šiuos dalykus komunikuojame atsargiai, tik su žaidėjų leidimu, nes tai yra susiję su jų karjeromis ir gyvenimu“, – pagrindines prasto sezono priežastis vardijo Venslovaitienė.
Visgi naujojo starto Čempionų lygos atrankoje laukimas „Žalgirį“ verčia bent trumpam nukreipti žvilgsnį nuo užpuolusių vargų ir susikoncentruoti į naują iššūkį.
Pirmajame Čempionų lygos atrankos etape žalgiriečiai susitiks su taip pat stringančiais čempionais iš Maltos „Hamrun Spartans“, vietiniame čempionate irgi užimančiais viso labo šeštą poziciją.
„Jubiliejinis sezonas Europoje. Šiais metais jis turi ne vieną išskirtinumą, bet esminį ir išsvajotą – tai, kad šį susitikimą darome „Žalgirio“ namuose. Tai turbūt buvo tų 13 praėjusių sezonų siekiamybė.
Čempionų lyga vėl bus Vilniuje. 30-as sezonas Europos turnyruose ir 14-as paeiliui. Tokiais pasiekimais gali pasigirti ne visi klubai. Savivaldybės ir fanų dėka, klubas eina tolyn, siekia savo tikslų, augina tokią struktūrą, kokią turėtų turėti visi klubai – su akademija, moterų komanda ir merginų akademija. Tam reikia ir pinigų, natūralu, kad reikia ir namų. Viskam reikia daug darbo, intelektinio resurso, nes visa tai suvaldyti nėra lengva.
Didžiuojamės tuo, ką padarėme. Turime rimtus tikslus, suprantame, kur esame šiandien, žinome klaidas ir kaip jas taisyti, ką keisti. Nuo traumų niekas nėra apsaugotas, nelinkiu jų net didžiausiems konkurentams, nes tai yra baisu. Bet tai, kad šiuo metu esame sukaupę 56 proc. reitingo taškų Lietuvai, rodo, jog dirbame kryptingai bei tikslingai.“
Pirmasis žalgiriečių mačas su Maltos čempionais vyks liepos 9 d. Vilniuje, antrasis po savaitės – priešiškoje teritorijoje.
„Tai – turnyras, kurio laukia ir kuriam ruošiasi visi. A lyga mums pateikė šiokių tokių siurprizų, bet stengiamės, kad Europoje startuotume optimalios formos ir būtume pasiruošę. Tai darome ir kviesdami naujus žaidėjus, kurių pritraukimą dažnu atveju lemia traumos. Vis dar ieškome rinkoje žaidėjų. Ruošiamės Europai, bet nepamirštame ir vietinio čempionato, juolab kad žinome, kur ten esame dabar. Ieškome būdų, kaip tą situaciją ištaisyti“, – kalbėjo ir Vladimiras Čeburinas.
– Ką turite omenyje sakydama, jog žinote, ką reikia keisti?
– Esame pasižymėję kelias klaidas. Visą laiką ieškome žaidėjų, kurie galėtų padaryti skirtumą. Juos vežamės tikėdamiesi, kad juos atgaivinsime ir jie čia žais. Buvo kelios klaidos, kurias galbūt reikėjo spręsti anksčiau ir neskaičiuoti. Šis sezonas buvo labai netikėtas, dėl to visą laiką yra geriau turėti daugiau žaidėjų nei mažiau. Per 16 metų išbandėme visokius modelius – turėti daug lygiaverčių žaidėjų, po to – mažiau. Visi modeliai turi savo minusus. Kai yra per didelė konkurencija, kenčia rūbinė, kai yra per mažai žaidėjų – traumos labiau paveikia rezultatus. Viskas remiasi į biudžetą. Kai jis yra ribotas, reikia kažkaip išgyventi jame.
– Ar prie klaidų priskirtumėte tai, jog komandai galimai trūksta pajėgių lietuvių. Ir ar tarp jūsų minėtų ieškomų žaidėjų bus lietuvių?
– Ne, lietuvių iš jų nėra. Bendravome su norėtais lietuviais, bet jie pasirinko kitas kryptis. Turint akademiją, vis tiek eisime šiuo keliu. Tie lietuviai, kuriuos norėtumėme pasikviesti, turi kontraktus, o buvę mūsų radare pasirinko kitus klubus. Tai – ne klaida, o gyvenimiško aplinkybės.
– Treneri, kokį pažymį už pirmą sezono pusę skirtumėte sau ir kur įžvelgiate pagrindines „Žalgirio“ problemas?
(V. Č.) – Jeigu žiūrėtume į turnyrinę lentelę, sau skirčiau patenkinamą pažymį. Bet reikia prisiminti, kad tam yra objektyvios priežastys. Šioje situacijoje – nenuleisti rankų. Judėjimas į priekį vyksta tik darbo būdu. Kas liečia žaidimo stilių – skirtingas varžovas, skirtingas ir stilius. Analizuojame varžovus, jie kažką keičia, mes – taip pat. Turime savo struktūrą ir keičiame tik detales. Tą dabar FIFA Klubų pasaulio čempionate daro ir stipriausi klubai. Komandos keičia žaidimo detales atsižvelgdamos į varžovą.
– Ar blogoje komplektacijoje matote ir savo klaidų?
– Apie komplektaciją galiu pasakyti tiek, kad turime geriausius žaidėjus A lygoje. To, kas nutiko su traumomis, niekas negalėjo nuspėti. Futbolas – toks žaidimas. Šiandien pildomės žaidėjais, akademijos jaunimas įgauna vis daugiau patirties. Dėl to apie kaltes galėsime kalbėti sezono pabaigoje. Pasikartosiu: reikia stengtis dėl to, ko nori. Tik taip galima judėti į priekį.
– Kiek toli buvote nuo keltų tikslų ir ko tikitės Europoje?
– Negalima matyti tik negatyvo. Reikia šiek tiek nusiraminti. Atsakomybę visada prisiima treneris, dėl to galite nesijaudinti. Kokiu būdu tai bus padaryta – spręs vadovybė ir fanai. „Žalgiris“ neturi kitokių tikslų kaip tapti čempionu, laimėti Taurės turnyrą ir Supertaurę. Kalbant apie Europą, per pastaruosius penkerius metus „Žalgirio“ reitingas išaugo ir dabar yra aukščiausias Baltijos šalyse. „Žalgiris“ dažnai patenka ir į skirstytų komandų krepšelį. Turime kuo didžiuotis, todėl ir europiniame fronte keliame aukščiausius tikslus. Turime svajonę ir jos norime. Judame žingsnis po žingsnio. Tikriausiai žinote, jog „Žalgiris“ yra vienintelis klubas, žaidęs Europos turnyro grupių etape. Suvokiame šią atsakomybę. Manau, kad visi Lietuvoje tikisi „Žalgirio“ sėkmės, nes turime ir patirties, ir pasiekimų.
(V. V.) – Kalbėjome apie tai viduje, turime geriausią trenerį. Daugiau nėra trenerio su šešiais titulais. Esame dėkingi jam, nes jis galėtų atsistoti ir, kaip buvęs „Panevėžio“ treneris, pasakyti „ačiū, viso gero, neturiu žaidėjų ir savo vardo negadinsiu“. Jis priima šį iššūkį, dirba su jaunimu. Pagal federacijos integracijos taisykles, Pavilonis jau sužaidė 6 rungtynes starte ir jau yra laikomas integruotu. Žinome, kodėl taip įvyko. Nesame pajėgūs taip greitai viską pakeisti. Atvažiavo trys žaidėjai, dar su vienu pasirašyta sutartis. Treneris be žaidėjų padaryti nieko negali. Aš į aikštę nežengsiu. Šį pusmetį džiaugsmai yra kitokie, ne sportiniai. Tai mums nėra malonu, bet išlaikome aukščiausius tikslus.
56 UEFA taškai Lietuvai per penkerius mūsų metus Europoje yra nemažas pasiekimas, kuris išvirto ir į didesnius solidarumo pinigus, kuriais dalijasi visa Lietuva. Faktas, kad šis sezonas nėra toks, kokio tikėjomės, bet niekas mums neuždraus svajoti ir apie Čempionų lygos grupių etapą. Kada tai įvyks – kitas klausimas. Šioje situacijoje per 16 metų esu buvusi ne kartą. 2018 m. lygiai taip pat vijomės, situacija birželį buvo panaši. Tai yra darbas, sportas, o aikštelėje žaidžia žaidėjai.
– Kas yra tie nauji žaidėjai?
– Sužinosite, kai atvažiuos.
– Liviu Antalis sugrįžęs gaivina „Žalgirį“. Kas nutiko, kad jo komandoje neliko žiemą, kokios formos šiuo metu yra ir ar jaučiasi, kad dar nėra užsikrėtęs šio sezono negatyvu?
– Po praėjusio sezono dėrėjomėms su visais vedančiaisi žaidėjais, bet jie pasirinko kitus sprendimus. Jiems įtakos turėjo daug faktorių. Šio pusmečio selekcija daroma remiantis vienu esminiu faktoriumi – jie turi būti žaidę, varžybinėje ir fizinėje formoje. Centro gynėjus vežėmės dar prieš atsidarant langui. Liviu čia jau yra daug metų, jis yra vienas iš rūbinės lyderių. Negatyvo yra visada, kai demonstruojami blogi rezultatai. Kitas dalykas – ar suvokiate, kokią įtaką kitiems žaidėjams padaro baisios kolegų traumos? Mūsų komanda yra atjauninta ir ta baimė turi būti valdoma kitaip. Apie Liviu – tik gražiausi žodžiai. Reikia prisiminti, kaip jis 2019 m. žaidė su lūžusiais šonkauliais, kaip žaidė su lūžusia koja. Jis yra kovotojas. Šiam pusmečiui jis yra išnuomotas, bet kalbame ir apie tolimesnį bendradarbiavimą, jo galimą apsigyvenimą Lietuvoje.
Bet plėstis nesinori. Jis atvažiavo kaip puolėjas, kaip komandos lyderis. Jo forma yra gera, įvarčius mušė beveik visose formose. Ta trečia Rumunijos lyga tik taip skamba, o iš tikrųjų ten žmonės žaidžia futbolą. Jo širdis – žaliai balta. Dėl to jis yra čia.
– Jau kurį laiką nematome Motiejaus Burbos pagrindinėje komandoje.
– Jis dabar yra B komandoje, nes jis turėjo daugiausiai progų įmušti, bet neįmušė. Ieškome formų, kaip jam padėti pradėti mušti įvarčius. Mažiname stresą, atsakomybės lygį. Tų lietuvių nėra daug, jis – dar ir mūsų akademijos auklėtinis. Ieškome būdų, kaip jam padėti atrakinti vartus. Jauniems žaidėjams nėra lengva integruotis į vyrų futbolą.
– O kaip jis reaguoja pats?
– Nežinau. Daug su juo kalbėjome. Viskas priklauso nuo jo profesionalumo. Nepadarysiu jo suaugusiu žmogumi greičiau nei priklauso. Negimstame profesionalais, negimstame suaugusiais žmonėmis. Jais arba tampame, arba ne. Toks buvo ir mūsų susitarimas prieš pasirašant sutartį. Tai yra paskutinis mūsų bandymas, bet išbandysime viską. Mūsų tikslas yra toks, kad jis būtų puolėju, o ne, kaip sako jo patarėjai, krašto gynėju. Tai yra mūsų investicija, noras ir matymas, kad jis taptų įvarčius mušančiu puolėju. Bet tai nėra paprasta.
– Ar žinote didelio traumų kiekio priežastis ir ar yra minčių apie fizinio trenerio papildymą?
– Dauguma traumų yra kontaktinės. Akivaizdžios buvo dvi ir abi gautos rungtynėse. Nikola Petkovičiaus pirmosiose draugiškose rungtynėse. Užstrigo bucas „Sportimos“ dangoje ir plyšo kryžminiai. Adama Fofana sutraumavo rungtynėse su „Banga“. Įspyrė į koją ir „išnešė“ kryžminius. Kas gali tokius dalykus ištreniruoti ar išprojektuoti. Mūsų traumos, kaip ir sakiau, šį sezoną yra keistos. Fizinio rengimo traumos būna raumenims, bet čia yra baisūs dalykai, kontaktai. Klausėme ir medikų, jie sakė, kad po COVID-19 nieko nesupranta, kas darosi su sveikatomis.
– Kokia dabar yra traumų situacija ir kada galima laukti žaidėjų sugrįžimų?
– Petkovičių rugpjūčio mėnesį jau tikimės pamatyti. Be 8 mėnesių anksčiau nesigauna, toks yra gijimo procesas. Younas Zahary neužbaigė mačo su „Dainava“, įtrūko kremzlė, nes buvo kieta aikštė, o žaidė su žolės bucais, kurie tiesiog nesmigo į aikštę. Nenoriu kalbėti apie traumas. Šis periodas buvo baisus. Niekam to nelinkiu, nes tai yra žmonių gyvenimai. Šalia mūsų rūbinės yra daug skausmo. Visi jie turėjo svajonę žaisti ir kažką pasiekti.
– Kas „Žalgiryje“ ieško žaidėjų?
– Selekcijos principai nesikeičia. Žaidėjų ieško žmonės, su kuriais bendradarbiaujame. Pagrindinius kriterijus nustatome su treneriu, bet aš turiu agentų ir selekcionierių tinklą, kurį sudaro gal 20 žmonių. Agentas, kuris dirba su manimi, turi savo selekcionierius penkiose šalyse. Iš pradžių žaidėjai praeina per jų filtrą, po to – per mano. Galiausiai atiduodamas tam tikras žaidėjų kiekis trenerio peržiūrai. Procesas vyksta taip pat, kaip vyko ir pernai, ir užpernai.
– Maltos čempionai irgi stringa, taip pat užima šeštą vietą vietiniame čempionate. Ar pergalę prieš juos laikytumėte žūtbūtiniu tikslu?
– Europos rungtynių tikslai visada yra aukščiausi. Visada turime tikslą laimėti. Žūtbūtinės kovos visada yra pirmame ir antrame etape. Čempionų lyga – prestiziškiausias turnyras pasaulyje, ten žaidžia tik čempionai. Kad jie stringa – vienas dalykas, bet šioms rungtynėms komandos visą laiką susimobilizuoja. Tai yra svarbu tiek treneriams, tiek žaidėjams, tiek klubams, tiek sirgaliams. Tai yra šalių klausimas. Tos kovos visada yra išskirtinės ir jose niekada nebūna lengva. Mūsų generalinio rėmėjo pagrindinis ofisas yra Maltoje, ten karštis yra nenormalus. Žaisime 19 val. vakaro ant dirbtinės žolės. Nieko lengvo nėra.
– Ar neketinate „Žalgiryje“ sugrąžinti sporto direktoriaus pareigybių?
– Valdybos posėdyje sutarėme, kad vėl grįšime prie šio klausimo. Svarstysime.
– Ar Romualdo Jansono išvykimas turėjo kažkokią gilesnę priežastį?
– Šis klausimas – ne man, o agentūrai.