Antradienį Lietuvos rinktinės laukia sudėtingas iššūkis Europos čempionato atrankoje – kova su pajėgia Vengrijos rinktine prieš daugiau nei 60 tūkst. sirgalių talpinantį „Puskaš Arena“ stadioną.
Lietuviai turi ir kelias reikalus sunkinančias sąlygas: šeštadienį vykusiose pirmosiose lango rungtynėse jie beveik visą laiką žaidė dešimtyje, be to, traumą patyrė ir mūsiškių kapitonas Fiodoras Černychas.
Negana to, vengrai šį susitikimą pasitiks pikti, nes nors yra laikomi grupės favoritais, šeštadienį jie nepajėgė nugalėti Juodkalnijos rinktinės. Tačiau, pasak Lietuvos rinktinės vyriausiojo stratego Edgaro Jankausko asistento Mariaus Babravičiaus, šioje dvikovoje pykčio nestigs ir lietuviams.
„Verta vengrus su serbais priskirti prie grupės favoritų, nors praeitos rungtynės parodė, kad Vengrija nėra neįveikiama, – specialioje futbolas.tv laidoje kalbėjo specialistas. – Visgi reikia pabrėžti, kad tai apskritai yra viena daugiausiai įvarčių mušančių ir mažiausiai praleidžiančių rinktinių.
Mes lygiai taip pat esame pikti po nelaimėtų rungtynių namuose. Būsim abi piktos rinktinės. Jeigu rimtai, tai Vengrijos rinktinėje išskirčiau tęstinumą. Jau daug metų ten dirba tas pats trenerių štabas, jaučiasi didelis įdirbis tiek standartuose, tiek atvirame žaidime. Visos grandys yra labai lanksčios, daug pasikeitimų pozicijomis, žaidžia tokia neįprasta schema.
Bulgarijos rinktinė mums pateikė šiokį tokį netikėtumą, nes žaidė su 3 vidurio gynėjais ir 3 puolėjais. Tą 3-4-3 schemą naudoja ir Vengrijos rinktinė. Bandysime prisitaikyti ir tą lankstumą kažkiek apriboti.“
– Kuo pasižymi Vengrijos puolimas ir iš kur galima laukti didžiausio pavojaus?
– Jie turi įvairiausių įžaidimo būdų nuo vartininko, ieško erdvės už nugarų, gali sužaisti per vidurį, per krašto gynėjus. Dabar net matėme momentą, kai pakyla centro gynėjai ir net vartininkas tampa centro gynėju. Yra labai daug variacijų nuo vartininko. Pakilus, visas jų pavojus yra konstruojamas per kraštus, kur yra daug keitimosi, kombinacijų ir pranašumo kūrimo. Būtent jis ir yra didžiausias galvos skausmas mum. Turėsime priimti sprendimus, kur atiduosime erdvę ir kur nukreipinėsime varžovą.
Verta paminėti, kad net daugiau nei pusę įvarčių jie per pastarąsias trejas rungtynes pelnė po standartinių situacijų. Būten jiems ir skirsime nemažai dėmesio.
– Neabejotinas komandos lyderis yra Dominikas Szoboszlai, kuriam dar tik 22-eji. Kokią strategiją esate paruošę prieš jį?
– Tai yra labai svarbi figūra Vengrijos rinktinėje. Sakyčiau, kad jis yra labiau laisvas menininkas, jam atiduodama tikrai nemažai laisvės. Daug atakų konstruojama būtent nuo jo. Kai jam leidi priimti kamuolį – lauk pavojaus. Jis turi labai gerą driblingą, smūgį, atlieka aštrius perdavimus. Jis iš tikrųjų yra tas žmogus, kuris puolime labai keičia Vengrijos rinktinės veidą.
– Vengrams nuo 2018 metų vadovauja Marco Rossi. Ar vengrų žaidime jaučiasi ta itališka trenerio ranka?
– Sunku būtų įžvelgti grynai itališką braižą, nes vis tiek rinktinėje negali taip įdiegti konkrečiai vieno stiliaus, čia reikia labiau ir taikytis prie varžovo. Tiesiog jaučiasi ta drausmė, tas sinchronas tarp grandžių. Praleistų įvarčių santykis labai gerai atspindi tą kibią gynybą. Vengrai daug kontroliuoja kamuolį, todėl ir gintis tenka mažiau. Šioje grupėje, kaip minėjau, jie tikrai yra vieni iš favoritų, todėl daugiau dėmesio skiria puolimui.
– Ar matote kažkokių silpnų vietų, kur juos būtų galima palaužti?
– Kaip ir kiekvienoje komandoje, Vengrijos gynyboje irgi yra silpnų vietų. Visų pirma, mūsų vienas iš kozirių bus rasti tuos spaudimo momentus, norime kilti ir versti stresuoti jų žaidėjus, ypač vidurio gynėjus, versti prarasti kamuolį pavojingose zonose. Kontratakos turbūt bus mūsų didžiausias ginklas, nes kai konstruoji ataką iš trijų vidurio gynėjų, palieki labai daug erdvės kraštuose. Čia mūsų krašto saugai turės galimybę jas išnaudoti.
Poziciniame puolime tą irgi galima pabrėžti. Trys vidurio gynėjai privalo išeiti su ginamaisiais, todėl mūsų dvigubi trigubi pasikeitimai turėtų sukurti erdvių už nugaros ir leisti puolėjams įkirsti į jas.
– Kiek paskutinių Vengrijos rungtynių analizavote?
– Baziškai visada imame 3-4 rungtynes. Kadangi tai yra antros rungtynės, dažniausiai imame ir paskutines. Taip bandome išsiaiškinti, ar tos tendencijos, kurias matėme tose 3-4 rungtynėse, išlieka. Ir bandai kažkiek spėti, kaip jie žais prieš tavo išsidėstymą, kad suprastum jų galimus ėjimus.
– Ar teko žiūrėti laimėtas vengrų rungtynes prieš Anglijos ir Vokietijos rungtynes?
– Ne visada yra prasmė žiūrėti rungtynes senas rungtynes ar su varžovais, kurie nėra tavo kalibro. Žinodami savo ribas, turbūt nesugebėsime taip primesti savo žaidimo kaip anglai ar vokiečiai. Todėl bandome žiūrėti į tas rungtynes, kurios teoriškai buvo su mūsų lygio varžovais.