Kauno „Žalgiris“ Eurolygos sezoną užbaigė aukštai pakeltomis galvomis – vos neišplėšęs lemiamų serijos su Stambulo „Fenerbahče“ rungtynių ir 3-1 krisdamas tik po pratęsimo. Visgi komandos kapitonas Edgaras Ulanovas neslėpė tikėjęs, jog „Žalgiris“ galėjo nuveikti dar daugiau.
Penktadienio vakarą „Žalgiris“ prieš „Fenerbahče“ po papildomų 5 minučių krito 90:94 ir ketvirtfinalio seriją iki trijų pergalių pralaimėjo 1-3.
Pats Ulanovas dvejose „Žalgirio“ namų rungtynėse tapo tikra kapitoniška atrama, o lemiamu tapusį mačą baigė su 15 taškų, 2 atkovotais kamuoliais ir 11 naudingumo balų.
„Smulkmenos. Stengėmės, kovojome, bet pabaigoje viską lėmė smulkmenos. Buvo šansas ir laimėti, ir pralaimėti. Likome kovoje iki pat galo, tačiau laimėjo jie. Kokios buvo tos smulkmenos? Nežinau… Dabar nieko protingo nepasakysiu“, – liūdesio neslėpė Ulanovas.
– Kaip prisimeni paskutinę „Fenerbahče“ ataką, išplėšusią pratęsimą?
– Galėjome apsiginti geriau, neleisti prasiveržti į stipriąją ranką, bet tokiame mače vyksta daug dalykų, didžiulė įtampa, visa kita… Metimas buvo nelengvas, bet turbūt galėjome apsiginti geriau.
– Ar tai buvo kokybiškiausias „Žalgirio“ mačas ketvirtfinalio serijoje?
– Galbūt… Po pirmų dvejų rungtynių, ypač nuo trečiojo mačo antrosios pusės, pradėjome kažkaip labiau pasitikėti savimi. Pamatėme, kad galime ir mes juos kažkiek pamušti, nes pirmose dvejose rungtynėse tą darė tik jie. Šiandien irgi neatsilikome nuo jų. Pamatėme, kad teisėjai leidžia daug kovos… Gaila dėl tų pirmų dvejų rungtynių, tikriausiai jiems rodėme per daug pagarbos.
– Šiandien kraujas buvo nuleistas ir jums pačiam. Kokio lygio fiziškumas buvo šioje serijoje?
– Nežinau, mums visiems patinka toks kontaktas, ypač jeigu leidžia tai vienodai daryti abiems pusėms. Visada yra smagiau žaisti kiečiau nei tada, kai yra daug pražangų, daug baudų metimų, stabdymų. Kai rungtynes nulemia baudų metimai, visiems būna daugiau nervų. Bet manau, kad teisėjai visą seriją dirbo labai tvarkingai. Būna, kad kažkas skundžiasi tais teisėjais, bet daugiausiai viską lemia tai, su kokiu nusiteikimu į aikštę žengi pats. Tada nereikia ir kaltų ieškoti. Teisėjai tikrai darė gerą darbą.
– Koks jausmas lieka po tokio Eurolygos sezono?
– Nežinau, reikia išsimiegoti ir vertinti tada. Bet šiaip, manau, kad šis sezonas buvo geras. Kiek geras – tikriausiai spręsite jūs.
– Kokia buvo trenerio žinutė po rungtynių?
– Padėkojo už sezoną, o dabar laukia LKL.
– Po mačo guodėte Sylvainą Francisco. Kaip bandėte padrąsinti komandos lyderį?
– Tie žodžiai, kai galvoje verda tiek daug dalykų, turbūt nelabai ką reiškia. Galėsiu pasakyti vėliau, kai pats atsiminsiu.
– Po pralaimėtų finalų sakoma, kad šiandien yra apėmęs liūdesys, bet po kelių dienų bus galima tik pasidžiaugti. Ar taip bus ir su „Žalgiriu“?
– Nežinau, sunku dabar kalbėti ir pasakyti, kaip bus vėliau. Nusivylimas šiuo metu yra didelis, įdėjome daug savęs. Labiausiai skauda dėl to, kad pradžioje serijos nebuvome tokie, kokie galėjome būti. Tik eigoje supratome, kad galime prieš juos žaisti…
– Ar per savo karjerą esi buvęs panašioje atmosferoje, kokią šiose dvejose namų rungtynėse kūrė „Žalgirio“ fanai?
– Įspūdinga… Nežinau, rasti tokią atmosferą turbūt būtų sunku ir pasauliniu lygiu. Žinau tikrai daug Eurolygos žaidėjų, teisėjų, kitų, bet žmonės man sako, kad čia atmosfera yra įspūdingiausia. Žmonės čia supranta krepšinį, supranta kovą, supranta aistrą. Kitur tos atmosferos irgi būna geros, bet prasideda tokie dalykai kaip žaidėjų ir teisėjų atakavimai, replikos. Čia, „Žalgirio“ arenoje, yra išlaikoma pagarba, arena atiduoda visą save. Jeigu žiūrovai mato, kad varžovai yra geresni, paploja jiems, jeigu mato, kad mes atiduodame save, ploja mums. Pasaka. Šį sezoną jie buvo didelė dalis tos užimtos penktos vietos. Didžiulis ačiū visiems jiems.
– Kalbant iš kapitono varpinės, kiek svarbus toks sėkmingas sezonas yra vyr. trenerio kėdėje debiutuojančiam Tomui Masiuliui?
– Nežinau, kiek tai turės įtakos ateičiai, bet iššūkių tikrai nebus mažiau ir tai yra faktas. Visi puikiai žinome, kad ta profesija yra negailestinga. Šių metų sezonas yra tikrai labai geras, man tikrai patinka dirbti su Tomu. Tai, kaip mes žaidžiame, kaip patogiai jaučiamės… Visos taisyklės, visi dalykai yra sudėlioti labai logiškai. Pats nežinau, koks jausmas yra būti jo kėdėje, bet norisi palinkėti, kad būtų tik kuo geriau.
– Šį sezoną komanda buvo susidūrusi ir su iššūkiais, bet iš jų lipo tarsi dar labiau užaugusi. Kaip jūs įvertintumėte tą visą komandos augimą?
– Kaip ir kiekviename sezone, buvo ir pakilimų, ir nuopolių. Tai yra neišvengiama jokiai komandai. Nieko naujo nepasakysiu. Sezono eigoje būna visokių momentų, bet tikrai neblogai susitvarkydavome, kai būdavo prasčiau. Po geresnių rungtynių taip pat per stipriai neužsiaugindavome sparnų.