Lietuvos rinktinės sudėtį Baltijos taurės kovoms pristatęs vyriausiasis nacionalinės komandos strategas Edgaras Jankauskas prabilo apie skaudžias netektis, rinktinei už triumfą ruošiamas premijas bei pamėgino prisiminti savo komandos triumfą Čempionų lygoje.
Savo žygį Baltijos taurėje Jankausko kariauna pradės birželio 8 d., kuomet išvykoje susitiks su Latvijos rinktine.
Antrosios turnyro rungtynės dėl aukso arba bronzos vyktų jau Dariaus ir Girėno stadione Kaune. Čia lietuvių varžovais taptų Farerų Salų arba Estijos futbolininkai.
„Šis vasaros langas, manau, yra pats sudėtingiausias, kadangi Europoje ar Azijoje rungtyniaujantys žaidėjai atvyksta po pertraukų. Pavyzdžiui, Fiodoro sezonas baigėsi prieš 8 savaites, Arvydas Novikovas baigė žaisti prieš tris savaites, be to, dar yra kažkiek traumuotas. Yra klausimų, bet taip jau yra. Kol kas turime tik labai mažą grupę žaidėjų, taip pat dar nėra atvykę ne vilniečiai. Pavyzdžiui, Rokas Lekiatas ir Edvinas Girdvainis treniruojasi savo miestuose. Bet žinau, kad tai yra profesionalai ir jie bus pasiruošę rinktinės rungtynėms.
Tie patys latviai irgi turi netekčių ar anksčiau sezonus baigusių žaidėjų. Jų pagrindinis puolėjas Vladislavas Glutkovskis yra gavęs traumą, taip pat susitraumavo „Šiauliuose“ žaidžiantis Davis Ikauniekas. Manau, kad visos komandos turi panašių problemų. Kam geriau pavyks su jomis susitvarkyti, tie ir turės pranašumą“, – sakė Jankauskas.
Baltijos taurę po 14 metų pertraukos susigrąžinti mėginsiantys lietuviai bus priversti verstis be savo ryškiausių žvaigždžių – „Serie A“ klube „Torino“ rungtyniaujančio Gvido Gineičio bei Graikijoje „Lamia“ komandos lyderiu tapusio Vykinto Slivkos.
Pirmo kvietimo į rinktinę šįkart sulaukė du futbolininkai – Gargždų „Bangos“ puolėjas Valdas Paulauskas ir „Fiorentina“ sistemoje brandinamas 19-metis saugas Ernestas Gudelevičius.
„Žinoma, kad tai koreguoja ir limituoja mūsų galimybes, kadangi gerokai išretėjo sąrašas, netekome keleto labai svarbių, vedančių žaidėjų, lyderių: Gvido Gineičio, sunkią traumą patyrusio Emilijaus Zubo, Edgaro Utkaus, Vykinto Slivkos, Ovidijus Verbickas nėra sveikas. Buvo ir ankstesnių netekčių, pavyzdžiui, Deivido Šešplaukio, Eligijaus Jankausko. Iš kitos pusės, atsiranda daugiau galimybių kitiems žaidėjams, naujokams, tiems, kurie mažiau žaidė.
Gvidas pradėjo lengvai bėgioti tik praeitą savaitę, koja ilgai buvo įtvare. Akivaizdu, kad laiko atsistatyti neužteks. Manau, kad iki rudens jis jau bus šimtu procentų pasiruošęs žaisti ir už rinktinę, ir už savo komandą.
Vykintas irgi turi nusiskundimų dėl kelio, jo sezonas buvo ilgas, baigėsi jo kontraktas su klubu, dėmesio reikalauja ir šeimyninė padėtis. Ši kombinacija tikriausiai ir suformavo Vykinto sprendimą.
Kalbant apie Ernestą, jis yra vertas čia būti, juolab kad treniruojasi su komanda, kuri neseniai žaidė Europos lygos finale, paskutinės jo rungtynės buvo prie dešimt dienų, tad jis yra žaidybiniame ritme. Manau, kad jo potencialą visi matėme. Nors jam yra 19 metų, manau, kad jis yra tikrai pasiruošęs vyrų futbolui“, – teigė Jankauskas.
Seniai savo rankose Baltijos taurę laikę Lietuvos futbolininkai šįkart turės ir gana solidžią finansinę motyvaciją – abi pergales iškovoję lietuviai išsidalintų 100 tūkst. eurų. Jei pavyktų įveikti Latviją pusfinalyje, Jankausko komanda iš federacijos sulauktų 30 tūkst. eurų paskatos.
„Žinoma, kad taip, – paklaustas, ar ilgai nesulaukiamu triumfu motyvuos žaidėjus, atsakė Jankauskas. – Tas laikas yra per ilgas, kad sakytum, jog priežastis yra kažkoks sėkmės trūkumas. Jeigu nesugebame 14 metų laimėti šios taurės, tikriausiai esame per silpni. Tikiuosi, kad tas laikas jau praėjo.
Kalbant apie premijas, federacija visada savo laikėsi, bet tai pamatysime tik tada, kai laimėsime taurę (juokiasi).“
Šiemet sukako lygiai 20 metų nuo to laiko, kai Jankauskas su „Porto“ tapo Čempionų lygos nugalėtoju. Paprašytas pasidalinti prisiminimais, Lietuvos rinktinės strategas juokėsi sunkiai kažką prisimenąs.
„Kaip jau esu sakęs, šilčiausi prisiminimai ateina ne iškart, o vėliau. Jau ne kartą esu kartojęs, kad pergalės vakarą emocijos būna visiškai išdegintos. Jeigu taip geriau pagalvoti, ne taip ir gerai dabar viską atsimenu. Laimėjome ir norėjome kuo greičiau grįžti namo (juokiasi)“.
– Kokia prognozė šių metų finalui tarp „Real“ ir „Borussia“ komandų?
– Manau, kad finaluose visų galimybės būna vienodos, tad nesiryžčiau kažką prognozuoti. Žinoma, čia suveikia ir tai, kiek klubas turi patirties, kiek yra laimėjęs panašių titulų ir t. t. Kartais ta patirtis ir prideda papildomo svorio. Labai svarbu ir emocinis pasirengimas, tai, kiek pavyksta išlaikyti šviežumą ir energiją, nes turbūt labiausiai pavargsti laukdamas tų finalų.
– Baltijos taurėje po pagrindinio laiko yra mušami 11 m baudiniai. Kiek tai ketina akcentuoti treniruotėse?
– Aišku, kad skirsime dėmesio ir tam, nes rungtynių baigtį gali lemti ir baudiniai.
– Kaip pasikeitė futbolas nuo to laiko, kai jūs tapote Čempionų lygos nugalėtoju?
– Pokyčių yra daug. Tada įžaidžiant kamuolį visi žaidėjai turėjo būti už baudos aikštelės ribų, dabar gali būti viduje, dabar yra leidžiama ir daugiau keitimų. Viskas evoliucionuoja. Pastarųjų metų futbolas yra intensyvesnis, gynybinės grandies futbolininkai daugiau dalyvauja atakose, krašto gynėjai gali atsidurti varžovų baudos aikštelėje. Žaidėjai tapo universalesni, nes to reikalauja konkurencingumas. Bet kaip tada buvo sunku žaisti ir įveikti konkurenciją, taip yra ir dabar.
– Šįkart iš Lietuvos čempiono „Panevėžio“ pakviestas tik vienas žaidėjas – Linas Klimavičius. Kiek jus stebina tai, kad praėjus pirmam sezono trečdaliui „Panevėžys“ užima paskutinę vietą?
– Kaip ir visus, stebina. Ir turnyrinė padėtis, ir žaidybinė kokybė, jos kritimas. Bet tam turbūt yra ir svarbių priežasčių. Tie žaidėjai, kurie pernai žaidė „Panevėžyje“, bet šį sezoną iš jo persikėlė, rinktinėje yra. Tas pats Pijus Širvys, Matijus Remeikis bus U-21 rinktinėje. Černiauskas gavo traumą – prieš kelis turus susilaužė pirštą. Dėl šių priežasčių ir liko tik Linas Klimavičius.
– Ar ketinate stebėti kažkiek už kelių savaičių prasidėsiančio Europos čempionato rungtynių?
– Yra planų pažiūrėti rumunus, kurie bus mūsų tiesioginiai priešininkai Tautų lygoje.
– Dėl pagrindinio vartininko, panašu, šįkart daug klausimų nėra, bet kiek arti rinktinės buvo Marius Paukštė, jeigu nebūtų įvykusi ta nesėkminga trauma A lygoje?
– Marius buvo mūsų išplėstiniame sąraše, kaip ir Švedkauskas. Bet net ir netekus dviejų ar netgi trijų vartininkų, šioje pozicijoje esame apsirūpinę. Kandidatas buvo ir Džiugas Bartkus, tačiau jis turėjo labai ilgą sezoną Saudo Arabijoje. Tikimės, kad ir Marius kuo greičiau atsistatys po tos nemalonios traumos.