Trinchieri – apie „Maccabi“, mačą be žiūrovų ir žaizdas po „Olympiacos“: „Jautėmės kaip šunys“

O, Sportas!
Autorius O, Sportas! 6 min skaitymo trukmė
Andrea Trinchieri ir Arnas Butkevičius (BNS Foto nuotr.)

Ketvirtadienį Kauno „Žalgiris“ stos į žūtbūtinę kovą su Tel Avivo „Maccabi“. Prieš šią akistatą kauniečių strategas Andrea Trinchieri prabilo apie Dovydo Giedraičio galimybes pasirodyti aikštėje, „Olympiacos“ paliktas žaizdas ir „Maccabi“ lyderius.

Pralaimėjimas be žiūrovų vyksiančiame mače „Žalgiriui“ gali reikšti įkrintamųjų vilčių laidojimą. Nesėkmės atveju Trinchieri komandą nuo įkrintamųjų zonos galimai skirtų jau 3 pergalės, o panaikinti šį deficitą liktų tik 6 mačai, tarp kurių – akistatos su tokiais klubais kaip „Monaco“ ir „Real“.

Šią dvikovą „Žalgiris“ pasitinka po skaudžiausio pralaimėjimo vadovaujant italui, kuomet penktadienį namuose Kauno komanda 76:95 krito prieš Pirėjo „Olympiacos“.

„Nenoriu nusibosti, bet rungtynės su „Maccabi“, net jei ir vyks Belgrade, bus labai sudėtingos. Nesame pačioje geriausioje pozicijoje, praeitos rungtynės buvo prastesnės už vidutines, silpnos. Tam buvo priežasčių, tačiau žaidėjams visada sakau, kad negali būti jokių paaiškinimų ir pasiteisinimų. „Olympiacos“ mus nužudė.

Sekmadienį nežaidėme. Kai pasirodė atnaujintas tvarkaraštis, viskas atrodė gerai, tačiau dabar mums netgi reikia daugiau rungtynių, kad sugrįžtume į ritmą. „Maccabi“ praeitos rungtynės Eurolygoje buvo įspūdingos, jie laimėjo beveik 40 taškų, pergalę iškovojo ir vietiniame čempionate. Turėsime padidinti savo lygį ir puolime, ir gynyboje, labiau susikoncentruoti į detales.

Žaidėjų prašiau prisiminti, iš kokios pozicijos mes pakilome ir kas vyksta dabar. Tai buvo tikėtina. Visada tikiesi prastesnius momentus pavėlinti, bet dabar turime pažvelgti sau į akis. Vienintelis būdas tą padaryti – kaip komandai“, – kalbėjo Trinchieri.

– Rungtynės Belgrade bus žaidžiamos be fanų. Ar tokie mačai yra kažkuo specifiniai?

– Tai yra baisu ir to nekenčiu labiausiai. Tai, jog jie yra prie to pratę, o mes – ne, dar labiau komplikuoja reikalus. Visi prisimename COVID-19 laikus, kai buvo visiškas jovalas. Iš vienos pusės nėra jokios prasmės žaisti be fanų, tačiau kartais nutinka tokie dalykai kaip pandemija, karas, terorizmas. Turime su tuo susitaikyti. Norėčiau sakyti, kad yra kaip yra, tačiau turėsime rasti būdą kuo greičiau prie to priprasti.

– Tai pirmas kartas, kai prieš Eurolygos mačą „Žalgiris“ nesužaidė LKL rungtynių. Kaip tai paveikė pasiruošimą šiai svarbiai savaitei?

– Nežinau. Žinau, kad po „Olympiacos“ jautėmės kaip šunys, stengėmės išsilaižyti žaizdas. Turime daug randų, tačiau geriausias vaistas – eiti į aikštę, žaisti ir užmiršti. Tikiuosi, kad mačas su „Maccabi“ mum padės pamiršti rungtynes su „Olympiacos“. Gal ne tiek pamiršti, kiek atsistoti po kritimo. Gyvenimas yra apie keliavimą nuo nesėkmės iki nesėkmės neprarandant entuziazmo. Nesėkmės yra mūsų gyvenimų dalis – tiek darbuose, tiek asmeniniuose gyvenimuose. Entuziazmo išsaugojimas viską padaro geriau.

– Į Belgradą vyksite trečią kartą per du mėnesius. Ar dar nepavargote nuo jo?

– Ne, niekada. Myliu tą miestą (šypsosi).

– Wade’as Baldwinas yra laikomas karštakošišku žaidėju. Ar sutinkate su tuo?

– Ne. Visų pirma, Wade’as yra vienas geriausių žaidėjų Eurolygoje. Jo įgūdžiai ir kūnas yra labai netoli NBA lygio. Tikiu, kad yra per lengva sakyti, kad jis yra karštakošiškas. Galbūt kažkada toks ir buvo, tačiau dabar matau labai subrendusį žmogų su didele asmenybe. Jis nėra lengvas, bet nežinau žmonių, kurie su tokiu talentu būtų paprasti. Turėjau vieną puikų sezoną su juo, po kurio buvau baisiai pavargęs (šypsosi). Tačiau kad ir ką man emociškai kainavo tas laikas, viskas buvo verta, nes matyti taip žydinčią asmenybę, suprasti jos silpnybes ir stiprybes man yra neįkainojama patirtis. Galima jam klijuoti karštakošio etiketę, tačiau aš tam laiko nešvaistau.

Kai žiūri į žaidėją, gali matyti arba jo trūkumus, arba gerus dalykus ir talentą. Wade’as yra man daug suteikęs žaidėjas. Kaip sakiau, su juo nebuvo lengva, bet patirtis buvo puiki.

– Ar jo charakteris nuo laiko Miunchene ir yra tai, kur jis patobulėjo labiausiai?

– Kiekvienam žmogui reikia rasti balansą tarp talento, lūkesčių, asmeninių poreikių, tikslų ir motyvacijos. Tai tampa dar sudėtingiau, kai visa tai reikia sutalpinti į komandą. Žmogiška galvoti apie save, tačiau su branda pradedi suprasti, kad kartais reikia atsisakyti dalies savęs, kad reikia pasitikrinti savo ego, padėti komandai ir padėti sau, kad pritaptum komandoje. Aš matau jame daug gerų dalykų. Jis man vienareikšmiškai yra tarp geriausių Eurolygos žaidėjų.

– Praeitą savaitę „Olympiacos“ įvardijote kaip finalo ketverto komandą, o kur matytumėte „Maccabi“?

– Matau juos kaip žvėriškai pavojingą komandą. Nesakyčiau, kad jie yra įprasti kandidatai laimėti titulą, tačiau niekas iš jų nesitikėjo ir titulo Milane. „Maccabi“ yra blogiausias juodasis arkliukas, kurį gali sutikti, nes jie turi talento, atletiškumo ir du vienus geriausių gynėjų Europoje – Baldwiną ir Lorenzo Browną. Jie būtų starto penketo ir pagrindiniai žaidėjai bet kurioje Europos komandoje. Jie kartu sudaro puikią komandą. „Maccabi“ turi labai atletiškus aukštaūgius, rotacijos žaidėjai atlieka savo darbą, Bonzey Colsonas gerai dera su kitais aukštaūgiais. Nenustebčiau juos matydamas Eurolygoje gegužės mėnesį.

– Į Belgradą vyks ir Dovydas Giedraitis. Kokie šansai, kad jau rytoj jis išbėgs į aikštelę?

– Nedideli. Sprendimą priimsime rungtynių dieną.

Pasidalinti