Andrea Trinchieri vadovaujamas Kauno „Žalgiris“ po nesėkmingos atkarpos po rinktinių lango sugebėjo atsitiesti ir po trijų pergalių iš eilės išsaugo viltis patekti į įkrintamąsias.
Ketvirtadienį žalgiriečiai paskutiniame reguliariojo sezono mače namuose 87:73 patiesė Milano „Emporio Armani“ krepšininkus bei su paskutinę įkrintamųjų vietą užimančia italų komanda susilygino pergalėmis.
32-ajame Eurolygos ture žalgiriečius aplenkti gali tik Belgrado „Partizan“ ir Stambulo „Anadolu Efes“ komandos, tačiau įkrintamųjų viltis atrodo kur kas gyvesnė nei prieš trejas paskutines rungtynes.
„Koks vakaras, kokia atmosfera, kokios rungtynės… Kokius turiu žaidėjus… Net geriausias režisierius negalėtų parašyti tokios istorijos. Žaidėme prieš karščiausią Eurolygos komandą, ką tik nugalėjusią „Monaco“ ir „Fenerbahče“, pataikančią metimus.
Pirmoje mačo dalyje pataikėme 4 iš 16 tritaškių, nors metėme laisvi. Pradėjome strigti, bet savo komandai pasakiau, kad pataikius 2-3 tritaškius bus „arivederci“, išskleisime sparnus. Viskas taip ir buvo. Esu labai laimingas dėl savo žaidėjų ir visos organizacijos. Turiu pasakyti milžinišką „ačiū“ „Žalgirio“ arenai, kuri mus sujungė ir pastūmėjo peržengti savo ribas labai energingose rungtynėse.
Padarėme daug klaidų, bet sutiksiu su jomis visomis, jei toliau demonstruosime tokią energiją“, – teigė Trinchieri.
– Kaip įvertintumėte Sumnerio pasirodymą?
– Klausiau jo, kur jis buvo visą laiką. Juokauju. Jis yra labai pozityvi asmenybė, būti šalia jo yra labai malonu. Jis yra talentingas žaidėjas, bet Eurolygoje – dar naujokas. Jam reikėjo daug laiko, klaidų, prastų rungtynių, kvailų pražangų… Jam reikėjo laiko ir treniravimo. Buvau jam griežtas, bet manau, kad visa tai atsipirko. Atrodo, kad atvyko naujas žaidėjas. Esu labai laimingas, tikiu, jis irgi. Jis nusipelnė ovacijų stovint.
– Dar visai neseniai minėjote, kad jūsų komandą sudaro dantų krapštukų armija. Kaip dabar jūsų akyse atrodo komanda?
– Ar galite leisti pasimėgauti pergale bent kelias valandas?
– Lukas Lekavičius sužaidė geras rungtynes, ketvirtajame kėlinyje pataikė labai svarbų tritaškį. Kaip įvertintumėte jo pasirodymą?
– Manau, kad jis sužaidė daug gerų rungtynių. Jis yra mūsų mikrobangų krosnelė, mūsų Vinnie Johnsonas iš Detroito „Pistons“. Jis išeina į aikštelę, įmeta, vėl sėda, bet veido išraiškos niekad nesikeičia. Manau, kad jis per savo gyvenimą galėtų turėti dvi karjeras – krepšininko ir serijinio žudiko. Jis yra labai stiprus psichologiškai. Ir jis žino, kad man patinka.
– Laurynas Birutis irgi buvo pastebimas po ilgesnės pertraukos. Kaip galima paaiškinti prastesnę jo atkarpą prieš tai?
– Jis sužaidė prastesnes rungtynes. Pasakiau jam, kad lauktų kietų ir fiziškų rungtynių, bet šiandien tam tarsi nebuvo pasiruošęs. Bet nors jo ir trūko puolime, Biras labai gerai dirbo gynyboje du prieš du ir kovodamas dėl kamuolių. Manau, kad tai yra labai geras ženklas, nes kartais kai kurie mačai nesusiklosto taip, kaip norėtum, bet vis tiek turi rasti būdų, kaip gali būti efektyvus ir padėti komandai. Nors neblizgėjo puolime, mums padėjo su kitais dalykais.
– Rungtynių metu fanai iškėlė plakatą, ragindami Keenaną Evansą tapti Kauno meru. Ar jam tiktų šios pareigos?
– Manau, kad šiuo metu jis gali padaryti viską.
– Iki reguliariojo sezono pabaigos liko tik keli mačai. Kokį „Žalgirio“ veidą tikitės pamatyti juose?
– Ne šiandien. Tiesiog esu labai dėkingas žaidėjams, kad vis dar esame kovoje. Gyvybės ir vilčių išlaikymas yra svarbiausia. Dabar noriu leisti komandai pailsėti ir tada galvosime, ką daryti. Turime labai mažai galimybių, bet labai mažai – geriau negu nieko.
– Jau tampa pastoviu dalyku, kad po sėkmingos pirmos pusės Evansas antroje bus nesustabdomas. Ar tam yra kažkokių priežasčių?
– Apie tai esame kalbėję. Nieko neišradinėjau. Didžiausi krepšinio lyderiai visada pirmiausia bando įjungti kitus žaidėjus. Tada aikštelė natūraliai tampa didesnė ir jis pradeda mesti didžiulius metimus. Mano komandoje hierarchija yra labai aiški. Trečiajame kėlinyje ne jis griežė pagrindiniu smuiku, nes Giedraitis, Ulanovas ir Butkevičius žaidė labai agresyviai. Todėl jis galėjo būti šviežias, kai mums to reikėjo.
Žinojome, kad „Emporio Armani“ tam tikru metu pradės keistis ginamaisiais ir jis prieš tą gynybą buvo neįtikėtinai efektyvus. Jeigu jis tai pradeda daryti jau pirmoje mačo dalyje, rungtynės jam prailgsta, jis pradeda prarasti šviežumą. Visada bandau mąstyti plačiai, žiūrėti į visas 40 minučių. Noriu, kad jis mačų pabaigose būtų geriausios formos. Jis su tuo susitvarko labai gerai. Pirmiausia jis į žaidimą įjungia komandos draugus, o kai ateina jo laikas, tampa visišku žudiku.
– Šiuo metu Eurolygoje yra trys italai treneriai, vienu metu buvo ir keturi. Ar yra kažkokia priežastis, kodėl jūs tokie populiarūs Eurolygoje?
– Nežinau. Žinau tik tiek, kad italų treneriai yra labai geri. Ir sakau tai ne norėdamas pūstis, o tiesiog žinodamas itališkąją mokyklą, tai, ką turime praeiti, jei norime tapti aukšto lygio treneriais. Todėl sakyčiau, kad mūsų galėtų būti netgi daugiau.
– Ar manote, kad Evansas galėtų pretenduoti į sezono MVP?
– Nenoriu būti nuobodus ir įgristi kalbėdamas vis apie tą patį. Ką dar galiu pasakyti apie Keenaną? Manau, kad veiksmai kalba garsiau už žodžius. Jis myli šią komandą, žaidžia kietai, kai mums jo reikia, jis visada yra šalia. Keenanas yra ir žmogus, jam gali pasitaikyti ir blogų rungtynių. Bet jis yra labai protingas žaidėjas, o tai labai stipriai palengvina trenerių darbą. Negaliu pasakyti nieko, ko jau nebūčiau sakęs. Tiesiog žiūrėkite jį žaidžiant.