Lietuvos futbolo rinktinė išsaugojo vietą UEFA Tautų lygos C divizione, tačiau Edgaras Jankauskas šiuo pasiekimu džiaugėsi kukliai.
Antradienio vakarą Jankausko vadovaujami lietuviai Gibraltarą vėl nugalėjo 1:0 bei išliko C divizione, kurio grupių etape susitiks su Rumunijos, Kipro ir Kosovo rinktinėmis.
Nors per du mačus link Gibraltaro vartų mūsiškiai atliko net 53 smūgius, įvarčiais virto tik du. Visgi Jankauskas antrajame mače įžvelgė daugiau pozityvo.
„Bendru vaizdu esu labai patenkintas, nes totaliai dominavome visais atžvilgiais. Aišku, vienintelis dalykas, kuriuo galėtume būti nepatenkinti – tik vienas įvartis. Ir praeitose rungtynėse turėjome daug progų, tačiau manau, kad šis mačas buvo daug geresnis. Rezultatas toks pats, tačiau žaidimo kontrolės klausimu buvome aiškūs šeimininkai.
Suteikėme Matui Vareikai debiutą. Noriu padėkoti fanams, ypač Vyčio tribūnai. Labai jautėsi jų palaikymas. Vyrai padarė tai, ką turėjo padaryti – tvirtai solidžiai.“
– Kiek pakeitė mačo planą Arvydo Novikovo keitimas į Paulių Golubicką nulinę minutę?
– Paulius Golubickas sužaidė labai geras rungtynes, ko gero, buvo vienas geriausių šiame mače. Matėsi pasitikėjimas savo jėgomis. Bet kolektyvine dvasia esu patenkintas, komanda atrodė labai vieninga, padarėme išvadas po pirmo mačo, išjungėme pavojingiausią jų žaidėją. Susitvarkėme ir su jų ilgais įmetimais į baudos aikštelę.
Mane labiausiai džiugina išlaikytas emocinis šaltumas, kas buvo pagrindinis akcentas šiandien ir kuo nebuvome patenkinti pirmame mače.
– Ar prieš mačą buvote aptarę vienuolikos metrų baudinių galimybę?
– Tikrai taip. Buvome apkalbėję net ir juodžiausius planus, tarp jų – ir tuos pačius baudinius. Mažai tikėjomės, kad jie gali įvykti, bet užsiminėme. Turime ruoštis bet kokiam scenarijui, nes aikštėje gali būti visko.
– Pijus Širvys ir Justas Lasickas šiandien susikeitė kraštais. Kiek džiugina toks jų lankstumas?
– Labai džiugina. Tai darome ir tam, kad šiek tiek suklaidintume varžovus. Tai yra komandos taktinis lankstumas. Ir šiandien pakeitėme išsidėstymą, juolab kad tai nėra mūsų žaidėjams nuostabą keliantis dalykas. Pijaus ir Justas parodė, kad gali žaisti keliose pozicijose, tas pats Vykintas Slivka šiandien žaidė trijose pozicijose.
Džiaugiuosi, kad Pijus ir Justas gali žaisti abiejose pusėse. Žinau, kad priešininkui tai gali būti keista, kai iš tavo pusės po 15 minučių ateina naujas žaidėjas. Tai išderina varžovus ir pademonstruoja mūsų universalumą.
– Kas nutiko Novikovui?
– Tikiuosi, kad nieko rimto nebus. Mačą praleido dėl negalavimo, nenorėjo rizikuoti. Pabandė prieš rungtynes, bet sprendimas buvo teisingas. Amžius daro savo, reikia saugoti sveikatą. Per vienerias rungtynes gali užbaigti savo karjerą, tad tas sprendimas buvo teisingas.
– Černychui iki Tomo Danilevičiaus rezultatyvumo rekordo trūksta keturių įvarčių, o pastaraisiais metais jis muša bent po kelis. Kiek realu, kad senasis rekordas kris?
– Aišku, kad realu. Duodu 99 procentus.
– Galbūt labiau hipotetinis klausimas, bet ar, jūsų nuomone, būtų užtekę tokio žaidimo prieš baltarusius?
– Galbūt ir žaidę būtume kitaip, bet labai džiaugiuosi, kad išvengėme šio susidūrimo. Ir ne tik dėl sportinių reikalų.
– Rungtynių pabaigoje suteikėte debiutą Matui Vareikai, nors prieš stovyklos pradžią buvo kalbama apie jo galimus negalavimus. Kiek šis žaidėjas gali duoti rinktinei ateityje?
– Jis neturėjo jokių nusiskundimų stovyklos metu, labai gerai įsiliejo į kolektyvą, kaip ir Gustas Baliutavičius. Tikiu, kad Matas ateityje gali turėti gerą karjerą. Tokie futbolininkai yra vertinami. Greitas, stiprus vienas prieš vieną. Norėtųsi tik palinkėti išvengti traumų, pamirštų tuos nesėkmingus sezonus ir judėtų į priekį.
– Ar Edgarą Utkų po pirmo keitėte dėl geltonos kortelės, ar buvo ir kokių kitų priežasčių?
– Visų pirma, Edgaras nekaip jautėsi prieš mačą, o ta geltona kortelė dar labiau sutvirtino sprendimą. Nenorėjome rizikuoti. Jis prieš keletą dienų peršalo, todėl nebuvo geriausios formos.
– Per du mačus iš viso atlikote daugiau nei 50 smūgių, o pelnyti pavyko tik du įvarčius. Ko pristigo paskutiniame aikštės trečdalyje?
– Pristigo realizacijos, kažkur gerai sužaisdavo vartininkas. Šiandien, kiek žinau, geriausiu jų žaidėju išrinktas vartininkas. Norėtųsi daugiau tų įvarčių. Po pirmų rungtynių sakėme, kad tai nebuvo mūsų sėkmingiausia diena. Dabar po pertraukos kalbėjome su Fiodoru, kad gal reikės apsilankyti budistų bažnyčioje, bet antrajame kėlinyje jis galiausiai „pramušė“. Bet norėtųsi, kad atliekant po 25 smūgius tų įvarčių būtų daugiau.
Bet šiandien galiu pasidžiaugti, kad žaidėme gerai, vyrai aikštėje buvo intelektualesni, buvo mažiau emocijų ir reakcijų į provokacijas.
– Kaip jums patiko Pijaus Širvio rezultatyvus perdavimas Černychui?
– Man pasirodė, kad paprastesnių įvarčių neįmušėme, o tie, kuriuos įmušėme, buvo meistriški. Iš Pijaus buvo tobulas pjautas kamuolys. Ekstravagantiškas įvartis, tas perdavimas irgi atrodė sudėtingas, o kaip Černychas ten atsidūrė – net nežinau.
– Prieš antrą mačą kalbėjote apie dažnas varžovų provokacijas. Gal galite atskleisti, ką tiksliai turėjote omenyje?
– Pažiūrėjus į tai, kiek kartų mūsų žaidėjai gulėjo aikštėje susiėmę už kojų ir krūtinių… Mes nesimuliuojame pražangų. Po pirmojo mačo netgi pasidarėme trumpą vaizdo įrašą apie jų nešvarų žaidimą. Šiandien jau žinojome, kad gali kažkur užsilikti jų alkūnės, gali būti paleidžiamos kojos. Šiandien jau sutikome mačą žinodami, kas gali būti. Matėme po žingsnelį į priekį. Manau, kad su tuo labai gerai susitvarkėme.
– Kokias pamokas galima išsinešti iš šių dviejų mačų su Gibraltaru?
– Kiekvienos rungtynės duoda daug pamokų. Ypač daug jų davė pirmosios rungtynės, kai žaidėme su tokiu priešininku, kokio seniai nematėme. Vėl išgyvenome emocinį destabilizavimą. Tie dalykai, kaip minėjau, persidavė ir man, ir mūsų suolui.
– Kiek smagu ir ramu yra žinant, kad nereikės žaisti su komandomis, prieš kurias toliau atlikinėtumėte ir po 50 smūgių?
– Skirtumas tarp šių divizionų yra tas, kad nukritus į rūsį būtume labai mažai matomi. Tada nebūtų 7 žaidėjų išvažiavimų į geresnius klubus, nebūtų jausmo, kad įgauname šviesesnį veidą, mūsų žaidėjai nebūtų niekam įdomūs. Dabar esame lygyje, kur nebūsime favoritai, bet būsime labiau pastebimi ir labiau matomi. Gerai sužaidus, vėl būtų galimybė, kad mūsų žaidėjai išvažiuos į geresnius klubus ar čempionatus. Skirtumas čia yra labai didelis. Džiaugiuosi, kad išlikome šiame divizione.
Dar prieš tai bus labai svarbi Baltijos taurė, kur irgi turime išsikėlę nemažus tikslus. Laukia įdomūs metai. Neįsivaizduoju, kaip jie atrodytų, jeigu sėdėtume dugne.
– Koks didelis koziris C divizione gali būti Gvidas Gineitis ir jo kampiniai bei standartinės situacijos?
– Tai ir yra mūsų stiprybė. Pernai įmušėme tris įvarčius po kampinių. Turint tokį žaidėją kaip Gvidas, tai tampa rimtu ginklu, juolab kad turime ūgį ir gerą agresiją.
– Ar rinktinėje nepasigendate tokio žaidėjo, koks buvo Marius Stankevičius, galėjęs lengvai sviesti kamuolį į baudos aikštelę?
– Teisingai identifikuotas mūsų trūkumas (šypsosi). Šiuo metu neturime žaidėjų, kurie gali permesti baudos aikštelę, koks anksčiau buvo Marius Stankevičius. Variantai du – arba randame žaidėją, kuris gali tą daryti, arba ieškome kitų įžaidimo variantų.