Principiniame LKL mūšyje Vilniaus „Rytą“ į dar vieną pergalę prieš Kauno „Žalgirį“ atvedęs Margiris Normantas sukėlė ir fanų, ir specialistų susižavėjimą.
Sekmadienį Normanto vedama komandą „Žalgirį“ antrą kartą reguliariajame LKL sezone patiesė 100:94.
Būtent gynėjas ir tapo pagrindiniu komandos lyderiu – įmetė 30 taškų, atliko 4 rezultatyvius perdavimus, atkovojo du kamuolius ir pagerino asmeninį rekordą surinkdamas 32 naudingumo balus.
Laidoje „O, Sportas“ Normanto pasirodymą aptaręs Utenos „Juventus“ sporto direktorius Žydrūnas Urbonas teigė, jog „Ryto“ lyderis galimai jau užaugo ir iki „Žalgirio“ marškinėlių.
„Iš „Ryto“ į „Žalgirį“ išėjo Antanas Kavaliauskas, Arnas Butkevičius. Kapitonai, – priminė Urbonas. – Tai nėra smagu, nes kalbame apie du principinius varžovus, bet kartu supranti, kad Eurolyga yra aukščiausias taškas, kur nori žaisti krepšininkai. Vietoje Dovydo Giedraičio ar Karolio Lukošiūno tikrai geriau būtų Normantas. Nenoriu iš „Ryto“ atimti žmogaus, tiesiog sakau, kad Normantas, mano akimis, jau yra šalia galimybės eiti į „Žalgirį“.“
Specialistui imponuoja ne tik gerėjantys statistiniai Normanto rodikliai, bet ir charakteris. Urbonas prisiminė sunkų pirmąjį 26-erių žaidėjo sezoną Vilniuje, po kurio jis persikėlė į Panevėžio „Lietkabelį“, o prieš tai dar dalyvavo ir tuo metu LKL autsaiderės Prienų komandos peržiūroje.
Dar prieš „Lietkabelį“ jis buvo Prienų komandos peržiūroje. Man tai buvo kosmosas. Žaidėjęs, išėjęs iš „Ryto“, dalyvauja tokios komandos peržiūroje. Matėsi jo charakteris ir psichologija, kuri kartais būna svarbesnė ir už talentą, – kalbėjo Urbonas. – Tačiau tai, kaip jis atsigavo, parodė, jog jis buvo vertas „Ryto“ sistemos. Jo atsigavimas parodė, kad psichologiškai tvirtiems žaidėjams kartais net yra gerai žengti žingsnelį atgal.
Normantui sekmadienio rungtynėse ant kulnų mynė kitas „Ryto“ lyderis Marcusas Fosteris, pelnęs 28 taškus. Visgi Urbonas teigia, jog žaidėjų indėlis į komandos pasirodymą skaičiuojamas ne vien taškais.
„Atrodo, kad dabar jis rado savo vietą „Ryte“ ir nusikratė Fosterio naštos. Tai, kad šalia Marcuso Fosterio gali išdygti dar vienas lyderis, yra labai didelio charakterio įrodymas, – Normantui gražių žodžių toliau negailėjo Urbonas. – Dar prieš rinktinę matėsi, jog jis pamažu perima lyderio vaidmenį, nes Fosteris nėra tikras lyderis. Tai ne Chuckas Eidsonas, kuris vienijo komandą, dalindavo rezultatyvius perdavimus, priimdavo teisingus sprendimus. Fosteris yra megatalentas puolime, bet jo švaistūniškas krepšinis man nelabai patinka.“
Kiek kitos nuomonės dėl Normanto „Žalgiryje“ laikėsi Tomas Purlys. Pasak jo, įtraukti „Ryto“ gynėją, kuriam patinka lyderystė, į komandą, kurioje pirmais smuikais griežtų tokie žaidėjai kaip Keenanas Evansas ar Lukas Lekavičius, būtų sunku. Pasak specialisto, Normantui reikia ir labai didelio trenerio dėmesio.
„Individualiai su juo viskas yra gerai. Tritaškiai, prasiveržimai, gera gynyba, gebėjimas užbaigti atakas abiem rankom… Bet jis turi vieną išskirtinę savybę, – pabrėžė Purlys. – Anksčiau teko būti 1996 metų rinktinės trenerio asistentu, jį keletą metų treniravo Gintautas Regina. Jis apie Normantą pasakė labai gerą frazę, kad jis kartais užkaista kaip arbatinukas. Normantą reikia labai gerai jausti ir žinoti, kada pasodinti ant suolo ir duoti velnių, nes jis kartais gali per 3 minutes padaryti 5 klaidas ir pralaimėti rungtynes.
Bet jis tai labai gerai priima. Tai toks žaidėjas, kuriam gali ir turi duoti velnių. Bet turi ir labai gerai jausti, kada jam gali duoti laisvės, o kada reikia pristabdyti.“