Kauno „Žalgirio“ sezonas Eurolygoje, panašu, pamažu artėja prie pabaigos, o Andrea Trinchieri jau gali pradėti apmąstymus dėl kito sezono sudėties. Opiausias klausimas italui turėtų būti priekinė „Žalgirio“ linija.
Bryanto Dunstono karjera artėja prie pabaigos ir, nepaisant jo potencialaus vaidmens rūbinėje, „Žalgiriui“ yra per didelė prabanga turėti centrą, kuris tampa taikiniu gynyboje bei žaisdamas po 16 minučių neretai arba neatlieka metimų, arba nesusirenka kamuolių.
Lauryno Biručio situacija panaši. Jo statistiniai vidurkiai yra dar blogesni už 38-erių veterano, o Trinchieri lietuviu rodo dar mažesnį pasitikėjimą.
Du tikri „Žalgirio“ centrai per kone pusvalandį aikštėje nerenka 10 taškų ir kartu sugriebia tik 6 kamuolius. Akivaizdu, jog tokie žaidėjų indėliai nėra pakankami siekiant vietos Eurolygos dešimtuke.
Daugiausiai šį sezoną tarp „Žalgirio“ aukštaūgių tikėtasi iš serbo Aleno Smailagičiaus, kuris yra ir daugiausiai uždirbantis Kauno komandos krepšininkas.
Nors jo statistika taip pat neblizga (7,7 taško, 2,8 atkovoto kamuolio ir 7,3 naudingumo balo), šį sezoną spėjome pamatyti ir serbo talento apraiškų. Belieka prisiminti jo 18 taškų per antrąjį kėlinį į čempionų Atėnų „Panathinaikos“ krepšį.
Visgi tai dažniausiai būna tik vienkartiniai blykstelėjimai. Smailagičiaus vidurkiai nė iš tolo nėra proporcingi 800 tūkst. eurų atlyginimui, o jo prasti sprendimai ir neprognozuojamos pražangos bet kada gali išmušti komandą iš vėžių.
Panašu, jog vis dar jauno serbo krepšinio IQ nedidėjo nei per trejus metus su Željko Obradovičiumi, nei per šį sezoną su Trinchieri.
„Man įstrigo varžovo stabdymas išskietus kojas ir griebiant už pečių. Jeigu Joanas Penarroya būtų paprašęs iššūkio, jam šimtu procentų būtų skirta nesportinė pražanga. Į kamuolį – jokio žaidimo, su koja gal ir neįspyrė, bet tada griebė varžovą beveik už kaklo.
Rungtynes jis turėjo pradėti dėjimu, bet neįdėjo, tada turėjo gauti nesportinę pražangą, o po to prasižengė Punteriui metant tritaškį. Tokie buvo jo pirmos pusės epizodai.
Ta jo koncentracija… Man keista, aš vis dar stebiuosi. Prasižengia – juokiasi, šypsosi. Ateik, įdėk, neįdedi – įmesk iš po krepšio, pradėk gerai rungtynes“, – dar vieneriomis Smailagičiaus rungtynėmis stebėjosi krepšininkas Martynas Gecevičius.
„Kalbėjome apie serbiškus charakterius, protingus dalykus, teisėjų apgaudinėjimą. Sakėme, kad serbo turėjimas komandoje turėtų būti pranašumas, bet jeigu kažkur aikštelėje įvyksta kvailas epizodas, jo centre beveik visada bus Smailagičius“, – pridūrė laidos „Širdyje žaliai balti“ vedėjas Justas Naulickas.
Kalbėdamas apie tai, ar Smailagičių būtų verta pasilikti ir kitam sezonui, Gecevičius pabrėžė didžiulį atlyginimą.
„Kai žinai, kad jis „Žalgiryje“ gauna tokį atlyginimą, viskas atrodo dar kitaip. Manau, kad galvos skausmo vasarą bus, bet su visa priekine linija. Dunstono pinigai yra kiti, rolė – irgi. Jų situacijos visiškai skirtingos“, – teigė Gecevičius.