Kalbos apie Lietuvos krepšinio rinktinę, jos trenerių štabą ir pačią krepšinio fiduraciją įsuka vis daugiau krepšinio bendruomenės narių. Ne išimtimi tapo ir su rinktinės fanų veidu jau ilgus metus siejamas Tomas Balaišis – Sėkla, kuris, skirtingai nei daugelis kitų, kaip tik reiškia palaikymą dabartiniams treneriams.
Savo pozicijos Sėkla laikėsi ir „Žinių radijo“ laidoje „Girdžiu tavo nuomonę“, kurioje pirmiausia pabrėžė nesuprantantis, kodėl dėl Pačėso žodžių apie Joną Valančiūną ir jo fizinį pasiruošimą „O, Danagau“ iadoje „Rinktinė 25“ kilo toks ažiotažas.
„Nepamačiau jokios tragedijos. Padaryti tokį ažiotažą dėl tokių žodžių, pradėti aiškinti, kad reikia nuimti Pačėsą… Galime tuomet padiskutuoti. Jeigu Pačėsas yra niekas, tai kodėl tas „niekas“ su lenkų komanda nuėjo iki Eurolygos atkrintamųjų? Bronzos medalį su rinktine laimėjo? Laimėjo, kad ir koks buvo jo indėlis.
Žmogus nėra „niekas“, juolab kad Kurtinaitis į savo komandą „nieko“ neimtų. Iš visų tų peticijų (apie Pačėso atstatydinimą) galima suprasti, jog visi turėtume klauptis, kad tie NBA žaidėjai būtinai ateitų. Nesąmonė… NBA žaidėjai turi suprasti, kad žaisti už Lietuvą yra garbė. Jeigu nenori žaisti, į tą rinktinę geriau neik.
Manau, kad užsišikinėti dėl tokių dalykų nei vienam, nei kitam tikrai nėra jokio tikslo. Nesame maži vaikai, yra amžiuje ir vienas, ir kitas. Jonas – ne pyplys. Kažkaip taip sujautrinti šį dalyką… Nežinau, man tai yra lygioj vietoj“, – kalbėjo Sėkla.
Paklaustas apie tai, kodėl tiki dabartiniu rinktinės trenerių štabu, Sėkla bakstelėjo į pastaruosius 10 metų, per kuriuos su rinktine medalių nepavyko pasiekti nė vienam strategui.
„Krepšinio niuansas, man, krepšinio aistruoliui, yra svarbiausias. Kalbėkime tiesiai šviesiai. 10 metų murkdomės šūde. Nepradėkime apsimetinėti, kad viskas yra super. Nepasisekė tik Dainiui Adomaičiui su Ramūnu Šiškausku, kai aštuntfinalyje užsirovėme ant supykusių graikų. Po to Kinijoje FIBA kinams už čempionato organizavimą nutiesė tiesų kelią ir į mūsų grupę nugrūdo dar vieną mūsų kalibro komandą. Buvome prancūzai, australai ir mes.
Po to, mano nuomone, buvo griūtis. Maskoliūnas buvo pakviestas tam, kad pritrauktų Šaras, Šaro nepritraukė. Visi tie deriniai „pamakaluojam“… Taip neturi būti. Kazys ant tiek užsileido žaidėjus, kad kai kurie iš jų jį tiesiai šviesiai siuntinėjo.
Dabar per langus vėl mačiau atkurtą hierarchiją – treneris ir asistentai eina sau, žaidėjai – sau. Yra pagarba, nėra chebrytės, kur visi draugeliai. To neturi būti. Žaidėjai turi norėti griūti už rinktinę, už kiekvieną kamuolį. Kaip Katovicuose, kai pirmavo 30 taškų ir vis tiek visų akys degė. Tiek Margirio Normanto, tiek Gyčio Radzevičiaus, tiek visų kitų. Tos rinktinės aš pasiilgau labiausiai.
Kai Filipinuose eini kautis dėl penktos vietos, bet gauni 35 taškais prieš latvius, o aikštėje žaidžia pusantro žaidėjo – neminėsiu kurie -, tai yra šūdas“, – teigė Balaišis.