Antrą sostinės derbį iš eilės su Vilniaus „Rytu“ laimėjęs Giedrius Žibėnas kalbėjo apie geriausią gimtadienio dovaną, siuntė žinutę Ignui Sargiūnui bei pagyrė Artūrą Gudaitį.
Sekmadienio vakarą „Twinsbet“ arenoje Žibėnas ir „Rytas“ Vilniaus „Wolves“ įveikė 92:88. Į duobę kritusiems varžovams Lietuvos čempionai per 12 minučių suvertė 40 taškų ir nors tuomet sustojo patys, sostinė vėl nusidažė juodomis, baltomis ir raudonomis spalvomis.
„Labai geras gimtadienis, ačiū žaidėjams, kurie kovėsi ir suprato rungtynių svarbą, jų raudonumą. Kiek tokie mačai yra svarbūs organizacijai, klubui, ofisui, fanams. Smagu, kad tą mačiau ir iš legionierių. Tą matyti iš jų yra nuostabus jausmas. Pasitaikius progai, „ačiū“ norėčiau pasakyti ir Tomui Lekūnui. Šiandien iš Latvijos jis parašė nuostabų palinkėjimą, bet turinį paliksiu tarp mūsų. Jis gimęs tą pačią dieną. Linkėjimai atgal į Latviją“, – kalbėjo šiandien 41-ąjį gimtadienį švenčiantis Žibėnas.
– Žaidėme prieš labai stiprią, pilnos sudėties komandą, neturinčią tik vieno žaidėjo. Nereikia norėti, kad tokią komandą įveiktume 30 taškų. Reikia gyventi realiame pasaulyje. Šiek tiek sustojome prieš aikštės gynybą, pradėjome praradinėti kamuolius. „Vilkai“ į mačą sugrįžo tada, kai nebuvome pakankamai disciplinuoti puolime.
– Šiandien pavyko pristabdyti Anthony Cowaną, pataikiusį tik 2 metimus iš 10. Kas veikė prieš jį?
– Manau, kad kontroliavome rungtynes, pirmavome 35 minutes. Kad ir kokios formos yra Cowanas ir Andrewsas, žinome, kad tokiose rungtynėse pasirodys visi. Bandėme prieš Cowaną pastatyti tinkamus gynėjus, nes jis gerai veržiasi, moka provokuoti pražangas mesdamas iš toli. Buvo keletas neprotingų pražangų, bet nereikia numesti į šalį jo meistriškumo.
Teisingai dirbo prieš jį ir dideli, nes varžovai keitėsi. Tai nėra vieno žaidėjo darbas. Žaidėjai šiandien kovėsi, kokybė gal ir nebuvo aukščiausio lygio, bet jie suprato už ką kaunasi. Norisi pasakyti didelį „ačiū“ kiekvienam iš 4,5 tūkst. fanų. Šiandien jie tikrai prisidėjo prie pergalės. Ta pačia proga reikia paminėti, kad praėjusią savaitę smagiai prijungėme jaunimą, kuris treniruotėms suteikia daugiau intensyvumo. Tą sugalvojau ne aš, o štabas. Tai tikrai padeda. Smagu treniruotis su jaunimu iš antros komandos.
– Pastaruoju metu puikią formą demonstruoja R.J. Cole’as. Kiek tokio „žudiko“ komandai trūko iki šiol?
– R.J. pagyrėme po rungtynių rūbinėje. Labiausiai ne dėl sumestų metimų, o dėl to, kad kontroliavo komandą. Turime kas gali susimesti metimus. Turime priekaištų ir Radzevičiui. Kartais sakome, kad iki jo nenueina kamuoluys, bet kartais jis pats tiesiog neišsimeta. Sakėme jam rūbinėje, kad reikia mesti. Pakartosiu tai ir čia. Jo metimų reikia daugiau.
– Ignas Sargiūnas žaidė mažiau nei tris minutes, per trumpą laiką pasižymėjo nesportine ir technine pražangomis. Kiek jam reikia mokytis tvardyti jaunatviškumą?
– Ignas yra labai fanų mylimas žaidėjas. Tą jautėte patys trečio kėlinio pradžioje. Jis mums davė gerą kibirkštį, bet Ignas turi atkreipti dėmesį į treniruočių kokybę. Tai irgi yra žinutė jam, ją jis gavo iš mūsų ir po rungtynių. Bet jis yra protingas, talentingas vaikis. Norime, kad jis žaistų, bet jis turi geriau treniruotis. Dabar visi žaidėjai yra sveiki, o ta konkurencinė kova yra gyva ir treniruotėse.
– Gudaitis sužaidė pirmas solidesnes rungtynes po prisijungimo. Kokį įspūdį palieka jo progresas?
Gudas yra žodžio žmogus. Prieš atvykstant jis sakė, kad yra žiauriai motyvuotas, kad nori dalyvauti derbiuose ir įrodyti, kad Vilnius priklauso „Rytui“. Sveikatos turi, patirties – irgi. Solidžios jo rungtynės. Jei nešiočiau kepurę, šiandien ją prieš jį nusiimčiau, nes sužaidė solidžiai, gynyboje išvengė psichologinių klaidų. Jeigu matote jo bėgimą į greitą puolimą, tai irgi daug pasako apie jo kondiciją. Jis turi tai tęsti. Jis yra be galo motyvuotas, net sunku žodžiais tai nusakyti.
– Jacksonas-Cartwrightas vėl žaidė mažai. Kas netenkina jo žaidime?
– Supraskite, kad tiek Artūras, tiek PJC atėjo į komandą jau giliai sezone. Nė vienam žaidėjui nebūna taip lengva įsilieti, kad ir kokio lygio jis yra. Negalime kovo ir balandžio mėnesį viską pakeisti. Kažkiek galime keistis, bet adaptuotis labiau reikia patiems žaidėjams. Jie labai stengiasi, bet yra naujokai. Artūras ir jis dar turės tų geresnių rungtynių. Šiandien puolimui geriau vadovavo R.J. Cole’as, bet su PJC galiu drąsiai sakyti, kad dar turime slaptą kozirį, kurio dar nepanaudojome.
– Kiek toli nuo pirminės jūsų idėjos yra Artūras ir Jacksonas-Cartwrightas?
– Tikiuosi, kad labai toli. Norisi, kad jie žaistų vis geriau ir geriau. Jų galimybės yra didelės, iki dangaus. Turime surasti, kaip Parkeris prie komandos liptų dar geriau. Treniruotėse jis stengiasi. Duokite laiko, nes vyksta natūralus procesas, o liko dar pustrečio mėnesio. Žvelgiu optimistiškai. Tikiuosi, kad gražiausių spalvų Jacksoną-Cartwrightą turėsime atkrintamosiose.