Madrido „Atletico“ turėjo paskutinę galimybę išsigelbėti ir išvengti istoriškai blogo Čempionų lygos grupių etapo „La Liga“ pirmenybėms.
„Estadio Metropolitano“ stadione jau buvo nuaidėjęs finalinis teisėjo švilpukas – „Atletico“ ir Lėverkuzeno „Bayer“ komandos sužaidė lygiosiomis 2:2, o tai pasmerkė šeimininkus iškritimui iš šio sezono Čempionų lygos.
Tačiau teisėjas Clementas Turpinas iš karto pridėjo pirštą prie ausies, gavęs VAR perspėjimą apie galimą Lėverkuzeno futbolininko žaidimą ranka, kai 96-ąją minutę buvo mušamas kampinis.
Kai šis sprendimas buvo galutinai patvirtintas, Yannickas Carrasco padėjo kamuolį ant 11 m atžymos žinodamas, kad jei įmuš, „Atletico“ laimės ir išsaugos Čempionų lygos atkrintamųjų viltis.
Čia vakaras virto farsu: Lėverkuzeno vartininkas Lukas Hradecky išgelbėjo prastai smūgiuotą belgo baudinį, o puolėjas Saulis Niguezas galva nukreipė kamuolį į viršutinį skersinį. Reinildo susistabdė atšokusį kamuolį ir smūgiavo į vartus, bet Y. Carrasco netyčia pamušė kamuolį į užribį. „Atletico“ iškrito.
Tuo tarpu Katalonijoje „Barcelona“ jau dvejus metus iš eilės iškrito po grupės etapo. Šįkart su mažesne drama, bet dar didesniu skausmu. Jų likimą nulėmė Milano „Inter“ pergalė 4:0 prieš grupės autsaiderę Pilzeno „Viktoria“, tačiau paguodos triumfo prieš Miuncheno „Bayern“, kuris įveikė Xavi vadovaujamą komandą, nebuvo.
Sadio Mane, Erico Choupo-Moting’o ir Benjamino Pavard’o įvarčiai įtvirtino pergalę 3:0 – dabar „Bayern“ įmušė 15 pastarųjų įvarčių per šių komandų susitikimus.
Kadangi „Sevilla“ taip pat prisijungė prie „Atletico“ ir „Barcelonos“ Europos lygoje, „La Ligos“ laukia niūrūs laikas. Į paskutinį Čempionų lygos grupių varžybų etapą pateks keturios Anglijos, trys Vokietijos, Portugalijos ir Italijos komandos. Ispanija prisijungs prie Belgijos ir Prancūzijos ir turės tik vieną komandą (Madrido „Real“).
Tai mažiausias Ispanijos komandų skaičius šiame etape per daugiau nei du dešimtmečius ir pirmas kartas istorijoje, kai trys Ispanijos komandos iškrito iš varžybų po grupių etapo.
Tai tam tikras posūkis, nes „La Liga“ buvo įpratusi dominuoti svarbiausiose Europos klubų varžybose. Nuo 2013-2014 m. iki 2017-2018 m. Madrido klubas laimėjo keturis iš penkių Čempionų lygos trofėjų, o „Barcelona“ nuo 2005-2006 m. iki 2014-2015 m. iškovojo dar keturis trofėjus.
Nuo 2006 iki 2018 m. „La Liga“ komandos Čempionų lygą laimėjo daugiau kartų nei visos kitos Europos lygos kartu sudėjus. „Atletico“ taip pat pasiekė du finalus per ketverių metų laikotarpį, kai Diego Simeone komanda galėjo įveikti bet ką už Ispanijos ribų, bet vis neatsilaikydavo prieš „El Clasico“ duetą. „Valencia“, „Sevilla“, „Villarreal“ ir „Malaga“ taip pat buvo iškopusios į aštuntfinalį.
Vis dėlto šių metų problemos neturėtų stebinti. Įspėjamųjų ženklų būta ir praėjusį sezoną, kai pasibaigus penkioms iš šešių grupės rungtynių, taip pat buvo reali grėsmė, kad į finalą pateks tik viena „La Liga“ komanda. „The Athletic“ kalbėjosi su Ispanijos futbolo atstovais, kurie iš esmės sutiko, kad „La Liga“ klubams sunkiai sekasi finansiškai konkuruoti su pagrindiniais žemyno varžovais, ypač iš fiziškai intensyvios „Premier“ lygos. Gebėjimas įveikti turtingesnius, didesnius varžovus ir įgyti daugiau įgūdžių jiems buvo naudingas, tačiau šansai darėsi vis mažiau palankūs.
Pernai atsitiko taip, kad „Atletico“ ir „Villarreal“ paskutinėse grupės rungtynėse išvykoje iškovojo pergales ir pateko į 16-uką. Jiems ten sekėsi neblogai – D. Simeone komanda nukovė „Manchester United“, o ketvirtfinalyje pasikovė su „Manchester City“. Unai Emery vadovaujamas „Villarreal“ eliminavo „Juventus“ ir „Bayern“, o pusfinalyje pagąsdino „Liverpool“.
Madrido futbolininkų kelias amerikietiškais kalneliais iki trofėjaus laimėjimo buvo bene dramatiškiausias ir neįtikimiausias istorijoje. Pakeliui į finalą juos lengvai galėjo nukauti „Paris Saint-Germain“, „Chelsea“ ir „Man City“, o lemiamoje dvikovoje jie įveikė „Liverpool“.
Tačiau „La Liga“ nuosmukis jau kurį laiką buvo pastebimas. Real“ pergalė Paryžiuje buvo pirmas kartas, kai „La Liga“ komanda pateko į Čempionų lygos finalą per pastaruosius keturis sezonus, o „Barcelona“ nuo 2015 m., kai paskutinį kartą laimėjo šį trofėjų, vis labiau tolsta nuo aukščiausio lygio.
Šio sezono „Barcos“ rezultatai ir pasirodymai tiek Europoje, tiek pralaimėjus Madrido komandai „La Liga Clasico“ rungtynėse, turėtų priversti visus klubo darbuotojus, įskaitant klubo prezidentą Joaną Laportą ir vyriausiąjį trenerį Xavi, suabejoti tuo, ką jie daro. Praėjusios vasaros nuosmukis buvo susijęs su prasta finansine situacija ir kreditu jaunimui, kad būtų užtikrinta sėkmė šį sezoną. J. Laporta užtikrintai teigė, kad taip bus pradėtas teigiamas etapas, kai klubo pajamos taip greitai padidės, kad jis galės lengvai grąžinti skolas. Vis tik Europos lygoje taip nenutiks.
Visiškai neaišku, ar „Barcos“ vadovai iš tiesų suvokia, kokios gilios yra jų problemos. Po pralaimėjimo 2:0 „Bayern“ anksčiau grupėje „Barcelonos“ sporto direktorius Jordi Cruyffas teigė, kad šis pasirodymas pasiuntė žinią, jog „Barca“ grįžo. Trečiadienį kalbėdamas per Ispanijos televiziją po to, kai buvo patvirtintas „Inter“ rezultatas, bet prieš prasidedant jo komandos rungtynėms, „Barcelona“ futbolo direktorius Mateu Alemany sakė, kad jie vis dar būtų dalyvavę varžybose, jei ne „nepaaiškinami teisėjų sprendimai“, kurie lėmė lemiamą pralaimėjimą 1:0 „Inter“ trečiosiose rungtynėse.
„Atletico“ iš tikrųjų nepretendavo į titulą po dviejų pralaimėjimų finaluose „Real“ 2014 ir 2016 m. Kartais jie gali surengti epinius pasirodymus, kaip prieš „Manchester United“ praėjusį sezoną ir „Liverpool“ 2019-20 m. Tačiau tai vieninteliai du Čempionų lygos atkrintamųjų etapai, kuriuos „Atletico“ peržengė per pastaruosius šešis sezonus.
Šį kartą D. Simeone dirbo su komanda, kuri, atrodo, vis labiau neatitinka jo žaidimo idėjos. Argentinietis turi per daug nenuosekliai atakuojančių žaidėjų ir per mažai tvirtų gynėjų. Tai dar kartą atsiskleidė trečiadienį, kai į klaidas linkęs gynėjas Mario Hermoso buvo kaltas dėl pirmojo „Bayer“ įvarčio, įpusėjus rungtynėms jis buvo pakeistas. Tuo tarpu startinis puolėjas Alvaro Morata prieš keitimą sužaidė valandą, atliko nulį smūgių, o 127 mln. eurų (110 mln. svarų sterlingų, 128 mln. JAV dolerių) vertės puolėjas Joao Felixas buvo ant atsarginių žaidėjų suolelio, kol iki rungtynių pabaigos buvo likusios vos trys minutės.
Buvo panašumų ir dėl to, kaip trečiadienio vakarą baigėsi abejos rungtynės „Metropolitano“ ir „Camp Nou“ stadionuose.
Kai kurie „Atletico“ žaidėjai – tarp jų Antoine’as Griezmannas, Rodrigo De Paulas, Janas Oblakas, Saulis ir Geoffrey Kondogbia – po finalinio švilpuko liko aikštėje 10 minučių, stovėdami kiekvienas atskirai ir žiūrėdami į viršų, kai užkietėję „Frente Atletico“ sirgaliai šokinėjo aukštyn žemyn ir dainavo apie savo atsidavimą klubui.
Katalonijos sostinėje vyko panašūs dalykai. „Barcos“ futbolininkai jau buvo išėjimo tunelyje, kol „Grada d’Animacio“ pradėjo skanduoti, kad jie grįžtų į aikštę. Žaidėjai klusniai sugrįžo, galiausiai išėjo ir Xavi, kad galėtų stovėti ir stebėti, kaip šie sirgaliai mojavo milžiniškomis vėliavomis ir sutartinai plojo.
Nors žaidėjų palaikymas buvo savotiškai vertas susižavėjimo, jis taip pat buvo gana bergždžias. Tai turėtų būti ne aklo savo komandos palaikymo, kad ir kas nutiktų, metas, o gilių apmąstymų Ispanijos futbolo viršūnėje metas.
Praėjusią savaitę taip pat dar kartą vyko nesibaigiantys politiniai kivirčai aukščiausiuose Ispanijos futbolo administracijos sluoksniuose – „La Liga“ prezidentas Javieras Tebas ir Madrido „Real“ vadovas Florentino Perezas bei jų patikėtiniai kovojo dėl įtakos Ispanijos politikams, rašantiems naują sporto įstatymą, kuris reglamentuos futbolo ir visų su juo susijusių verslų valdymą šalyje. J. Tebas ir Ispanijos federacijos vadovas Luisas Rubialesas taip pat dalyvauja niūrioje kovoje dėl pinigų ir valdžios. Tuo tarpu F. Perezas ir J. Laporta niūriai laikosi įsikibę savo tariamo stebuklingo gelbėtojo – Europos Superlygos.
Kai kurie J. Tebaso ir F. Perezo nusiskundimai dėl valstybei priklausančių klubų ir „Premier“ lygos milžiniškų turtų yra pagrįsti. Tačiau visi nesutarimai viršūnėse negali padėti komandoms neatsilikti nuo varžovų kitur.
Net ir įvertinus fantastišką Madrido komandos sėkmę praėjusį sezoną, „La Liga“ komandos nukrito nuo ankstesnės pozicijos pačiame Europos žaidimo viršūnės lygyje. Tai turėtų kelti didelį susirūpinimą visiems Ispanijos futbolo žmonėms.
Šaltinis: Dermotas Corriganas, „The Athletic“