Alessandro Magro ir Vilniaus „Wolves“ į KMT finalo ketvertą žengė kaip karščiausia jo komanda, tačiau sostinės ekipa liko be medalių.
Šeštadienį pusfinalyje Magro auklėtiniai krito prieš Klaipėdos „Neptūną“, o sekmadienį bronziniame mače kapituliavo prieš Panevėžio „Lietkabelį“, kuris „vilkus“ patiesė jau penktą kartą iš eilės.
„Manau, kad tai buvo rimtos rungtynės. Gerai pradėjome, spaudėme juos, vertėme išsimesti sunkius metimus. Pirmoje pusėje galbūt pritrūko kovos dėl kamuolių, koją kišo ir per didelis klaidų skaičius. Tai jiems leido sugrįžti iš dviženklio deficito.
Antroje pusėje mums trūko vieno žaidėjo dėl pražangų, kito – dėl traumos. Galiausiai net kažkiek pasidavėme, nes likome be energijos. „Lietkabelis“ niekada nenustoja žaisti. Jų sistema yra pagrįsta nuolatinėmis pastangomis ir kamuolio judėjimu iš vienos pusės į kitą. Tai – ne pats palankiausias varžovas mums. Prieš juos jau pralaimėjome tris kartus šį sezoną. Turime tai panaudoti kaip informaciją ateičiai.
Sužaidus 40 rungtynių nuo sezono pradžios, reikia pasinaudoti šia pertrauka, atsigauti psichologiškai ir fiziškai. Tikiuosi, kad Jogėlos trauma nebus rimta. Tikiuosi, kad būsime pilnai pasiruošę artėjančiam mačui Europos taurėje“, – teigė Magro.
– Kodėl nežaidė Cowanas?
– Jis turėjo problemų su ranka. Vakar nukrito ir negali sulenkti riešo.
– Kiek šiandien pritrūko dvi nesportines pražangas užsidirbusio Jeffery Tayloro?
– Jo pritrūko ne tik dėl jo patirties. Jis yra ir vienas geriausių žaidėjų gynyboje. Turbūt matėte, kad šlubavo ir Andrew Andrewsas. Jis turi bėdų su Achilo sausgysle, bet vis tiek nutarė žaisti. Neturėjome atsarginių žaidėjų. Nebuvo Kariniausko, Cowano, Žemaitis turėjo bėdų su greitomis pražangomis, vėliau dėl jų praradome ir Taylorą. Žinoma, tai nėra pasiteisinimas.
– Kur „Wolves“ labiausiai reikia patobulėti?
– Komunikacijoje. Ji yra vidutiniška ir šioje vietoje mums neabejotinai reikia tobulėti. Turime būti geresni ir gynyboje. Tai – ne pasiteisinimai, paprasčiausiai privalome būti geresni, geriau komunikuoti svarbiais momentais. Prieš „Lietkabelį“ žaidėme visai neseniai, neturėjome laiko pasiruošti, o „Lietkabelis“ yra vienas sunkiausių varžovų. Tikiuosi, kad pavyks tai sutvarkyti. Nuo vasario vidurio iki sezono pabaigos kiekvienas mačas bus svarbus. Tikiuosi ir žinau, kad būsime geresni.
– Kas lėmė didelį konfliktų kiekį šiandien?
– Neturiu atsakymo. Galiu spėti, kad vis dar nuogąstavome dėl vakarykščių rungtynių. Vėliau dar peržiūrėjau tas rungtynes. Buvome nusivylę. Galbūt per paskutines dvi minutes nuleidome rankas, bet stengėmės kovoti. Treneriai turi treniruoti, žaidėjai – žaisti, teisėjai – teisėjauti. Kartais pernelyg susinervinome lygiose vietose. Manau, kad šioje vietoje irgi galime būti geresni.
– 60 pražangų, 76 baudų metimų ir pustrečios valandos rungtynės. Nepasiilgstate laikų, kai krepšinio mačai įtilpdavo į 2 valandas?
– Esu tikras, kad tai, kas įvyko šiandien, įvyko dėl vakar dienos. Kartais per kelias dienas turi visiškai persigrupuoti, nes skirtinguose turnyruose teisėjai leidžia skirtingą kontakto lygį. Tai nėra lengva. Man labiau patinka tokios rungtynės kaip su „Budučnost“, kur teisėjai išvis nešvilpė pražangų. Tada bent jau žinai, kad gali nesitikėti pražangų. Sunku suprasti, kas leidžiama tam tikrose rungtynėse. Bet tai turime išsiaiškinti jau mačų pradžiose, bet manau, kad rungtynės nėra smagios, kai metama 70 baudų metimų.