Giedriaus Žibėno ir Vilniaus „Ryto“ triumfas LKL finalo serijoje tapo ir dovana Lietuvos krepšiniui.
Trečiadienio vakarą sostinės komanda po dramatiškos atomazgos ir netaiklaus Luko Lekavičiaus tritaškio paskutinėmis sekundėmis Vilniuje triumfavo 88:87 ir serijoje dėl LKL titulo triumfavo 3-1.
„Manau, kad taip, kaip „Žalgiriui“ yra smagiau laimėti prieš mus, taip mums yra smagiau laimėti prieš juos. Titulas prieš „Lietkabelį“ daug kam iš mūsų buvo pirmas, todėl turėjo savo svorį. Bet šis titulas nepamatuojamai saldesnis. Žaidėme prieš Eurolygos komandą, kaip autsaideriai, po sunkaus pusfinalio. Esu tuščias emociškai ir labai sunku rinkti žodžius“, – po pergalės kalbėjo Žibėnas.
Bet ar tikrai „Rytą“ šioje serijoje buvo galima taip drąsiai vadinti autsaideriu, kai „Žalgiris“ į finalo seriją žengė be savo lyderio Keenano Evanso, ir apskritai, galima sakyti, su pusės žaidėjų rotacija, kuomet Demetre Riversas ir Brady Manekas nenešė naudos, keli žaidėjai buvo su ar po traumų, o Danielius Lavrinovičius nesužaidė nė minutės.
Pirmos kauniečių nesėkmės šaknies galima ieškoti dar sezono pradžioje, kuomet „Žalgiris“ į Pirėjų išsiuntė vieną iš savo individualiai stipriausių žaidėjų Igną Brazdeikį ir kone kelis mėnesius žaidė va bank – startiniame penkete vienintelis Keenanas Evansas buvo tas, kuris gali galėjo spręsti situacijas po nesėkmingų derinių, nors amerikietis dėl Achilo sausgyslės traumos nežaidė nuo praėjusio sezono vidurio.
Situacijos negelbėjo ir „Žalgiryje“ nepritapęs bei ta pačia kryptimi – į „Olympiacos“ – patraukęs Nazas Mitrou-Longas. „Žalgirio“ rotacija trumpėjo, kol praėjus maždaug savaitei nuo skyrybų su Mitrou-Longu buvo pagaliau pristatytas naujokas Edmondas Sumneris.
„Dante Exumo profilio žaidėjas“, „atletiškumu, gerais individualiais įgūdžiais bei solidžia gynyba išsiskiriantis gynėjas“ – taip „Žalgirio“ naujoką vertino Lietuvos žiniasklaida, tačiau Sumneris buvo labiau katė maiše. 27-erių amerikietis labai greitai leido suprasti, kokie skirtingi visgi yra NBA ir Eurolyga. Jeigu už Atlanto, kur trijų sekundžių taisyklė galioja abiems komandoms, Sumnerio gyvenimas dėl raketinio greičio buvo lengvesnis, Europoje prasiveržimai ir metimai po kontakto tapo rimta bėda.
Besibaiginėjant Eurolygos reguliariajam sezonui gynėjas pradėjo daryti mažiau klaidų, apribojo savo greitas pražangas, o paskutinėse dvejose LKL finalo serijos rungtynėse buvo vienas rezultatyviausių „Žalgirio“ žaidėjų, tačiau ar to užtenka, jog jį būtų galima vadinti pasiteisinusiu klubo sprendimu – klausimas.
Ne už ilgo po Sumnerio prisijungimo į „Žalgirį“ atvyko Austinas Hollinsas, krepšinio dėl kelio traumos nežaidęs nuo pat 2023 m. pradžios. Laikinas Hollinso kontraktas buvo kartą pratęstas, tačiau galiausiai žaidėjas neįtikino nei Kazio Maksvyčio, nei jį netrukus pakeitusio Andrea Trinchieri.
Trenerių permainos po nesėkmingo pirmo Eurolygos sezono rato į komandą įnešė dar daugiau sumaišties. Ne tiek dėl to, kad jos įvyko, kiek dėl to, kaip viskas susiklostė.
Po pralaimėjimo namuose gruodžio 15 d. prieš Belgrado „Partizan“ Kauno klubas atleido, kitą dieną sugrąžino, o po kelių savaičių vėl atleido Lietuvos rinktinės strategą. „Atkabinimo“ Maksvytis galiausiai neišvengė, o nuo minėtos gruodžio 15 d. „Žalgiris“ patyrė dar tris pralaimėjimus iš tiek pat galimų.
Į „Žalgirį“ atvykus italų strategui reikalai pasitaisė – po 5 pergalių per 17 turų pirmajame Eurolygos rate Kauno komanda sugebėjo atsitiesti ir iki pat paskutinių turų pretenduoti į pirmą kartą istorijoje pristatytas Eurolygos atkrintamąsias.
Tą patį gruodį keliems mėnesiams iš „Žalgirio“ rikiuotės dėl pėdos traumos iškrito Arnas Butkevičius. Besibaigiant Eurolygos reguliariajam sezonui kelis mėnesius be krepšinio praleidęs „Ryto“ žaidėjas susižeidė čiurną, tokią pačią traumą paskutinėje Eurolygos atkarpoje patyrė ir Rolandas Šmitas. Traumų virtinę galiausiai vainikavo LKL pusfinalyje patirta sudėtinga Keenano Evanso kelio trauma, kuri amerikietį už borto paliks mažiausiai iki kito sezono antros pusės.
Po atkaklių ir kontraversijų pilnų kovų pusfinalyje „Žalgiris“ „sausai“ nugalėjo Panevėžio „Lietkabelį“ ir turėjo 10 dienų, kol savo santykius kitame pusfinalyje išsiaiškins dvi sostinės ekipos.
Galiausiai „Žalgirį“ pasiekė žinia, jog finale jo lauks „LKLasico“ su Vilniaus „Rytu“. Nors ir nuvargę, bet sveikesni ir kosminių fanų palaikomi vilniečiai po 14 metų pertraukos finale nugalėjo Kauno klubą ir antrąkart per pastaruosius trejus metus movėsi čempionų žiedus.
Finalo serijoje apkalbų objektais tapo „Žalgirio“ legionieriai, per pirmus du serijos mačus demonstravę prastus rodiklius. Geriausiai tarp jų atrodė balandžio antroje pusėje komandą papildęs Demetre Riversas, skaudžiausiai – snaiperis Brady Manekas, per visas ketverias serijos rungtynes sugebėjęs pelnyti 5 taškus ir nė karto nepadaręs to, dėl ko buvo kviestas į Kauną – pataikyti tritaškio.
Riversas į Kauną kviestas laikinai, po antrosios Butkevičiaus traumos, Šmitas vadovaujant Trinchieri ir taip neblizgėjo, Hayesui šis sezonas, išskyrus paskutines Eurolygos reguliariojo sezono rungtynes, klostosi prastai, o Sumneris paskutiniuose dviejuose mačuose į „Ryto“ krepšį suvertė 41 tašką.
Maneko situacija yra kitokia. Jeigu nieko nenustebintų, jog keturi minėti legionieriai kitą sezoną „Žalgiryje“ nežaistų, Manekas su klubu kovą pratęsė sutartį ir tai darė jau su Trinchieri pritarimu, nors pats italas antrose finalo rungtynėse apskritai nusprendė, jog komandai snaiperio iš JAV paslaugų nereikia.
Prisiminus chaotišką, traumom nusėtą ir nepasiteisinusiais sprendimais pažymėtą sezoną, „Žalgirį“ vadinti favoritu buvo sunku. „Rytas“ varžovų finale netriuškino, pirmi du mačai kėlėsi į pratęsimųs, tačiau visą situaciją puikiai iliustravo ketvirtasis paskutinio mačo kėlinys, kai rezultatui esant 71:73 „Žalgiriui“ kitus 12 taškų per 4 minutes surinko tik Lukas Lekavičius. Ne dėl to, jog Trinchieri jam meistriškai sukurdavo situacijas, o dėl to, kad jis buvo vienintelis, lemiamomis akimirkomis nebijojęs imtis iniciatyvos.
Nepaisteisinęs sprendimas dar praėjusį sezoną įsigyti Nazą Mitrou-Longą, Brazdeikio išvykimas, daugiau nei du mėnesius trukusios naujoko paieškos, nepritapęs Hollinsas, chaosas keičiant trenerius, dvi Butkevičiaus traumos keliems mėnesiams, su Trinchieri atvykimu nykti pradėjęs Šmitas ir jo sveikatos problemos, apmaudi Evanso trauma, sprendimas pratęsti sutartį su Maneku, kuris besibaigiant sezonui nustojo daryti vienintelį savo darbą ir Riverso neįtraukimas į ir taip išpjautą „Žalgirio“ sudėtį…
Užsikūręs „Rytas“ su į rinktinės sąrašą nepapuolusiais, bet puikiais lietuviais ir seniai matytą alkį demonstravusiais legionieriais LKL titulą iškovojo daugiau nei teisingai.
Visi „Žalgirio“ sprendimai dėl naujų legionierių šį sezoną nepasiteisino, komandą kirto traumos, ne pats sklandžiausias Maksvyčio atleidimas ir Trinchieri pristatymas ramybės taip pat neįnešė. Jeigu prastas „Žalgirio“ sezonas visose organizacijos dalyse būtų nuvedęs iki LKL titulo, ką tai sakytų apie čempionato lygį ir kiek intrigos liktų kitam sezonui, kai Kauno klubas, galima sakyti, neabejotinai bus stipresnis?