Andrea Trinchieri perėmęs Kauno „Žalgirio“ vairą iš Kazio Maksvyčio greitai ėmėsi pertvarkų ne tik komandos žaidime, bet ir žaidėjų rotacijose.
Jei Brady Manekas ar Lukas Lekavičius gali džiaugtis išaugusiomis minutėmis ant parketo, o tuo pačiu ir padidėjusiu vaidmeniu komandos žaidime, tai yra žaidėjų, kuriems savo svarbą komandoje teks užsitarnauti iš naujo.
Vienas tokių krepšininkų, kurio tiek skaičiai, tiek žaidimo kreivė smuko žemyn yra Rolandas Šmitas. Latvis prie trenerio Maksvyčio buvo nepakeičiamas startinio penketo narys ir žaisdavo vidutiniškai po 26 su puse minutės.
Trinchieri komandai vadovavo 6 Eurolygos rungtynėse ir Šmitas 2 iš jų pradėjo ant atsarginių suolo, o vidutinis minučių ant parketo skaičius sumažėjo iki 22 su puse. Net trečdaliu sumažėjo Šmito pelnomi taškai. Prie Maksvyčio rinkęs po 12,5 taško, vadovaujant italui latvis meta po 8,5.
Drastiškiausias pokytis matosi žvelgiant į krepšininko renkamą naudingumo. Pirmas 17 Eurolygos sezono rungtynių Šmitas vidutiniškai fiksavo po 14,3 naudingumo balo. Pastaruosius 6 mačus aukštaūgis renka tik po 5,5 naudingumo balo.
Krepšinio treneris Tomas Purlys „Žalgiriui“ skirtoje laidoje „Širdyje žaliai balti“ svarstė, kad Šmitas labiau yra sisteminio krepšinio mėgėjas, tad jam palankesnis buvo darbas su Šarūnu Jasikevičiumi ar Kaziu Maksvyčiu.
„Jam parankesnis lėtesnis, pozicinis žaidimas. Teisingas karys, kuris klausys, ką treneris pasakys. Bet kai reikia kurti pačiam, žaisti improvizacinį krepšinį – tai ne Rolando krepšinio stilius. Prie Jasikevičiaus jis buvo Mirotičiaus dubleris, su konkrečiomis užduotimis aikštelėje.
Prie Maksvyčio situacija buvo panaši tuo, kad žaidimas irgi buvo įstatytas į rėmus. Ant jo buvo kuriama daug derinių, daug konkrečių situacijų. Be to, jis turėdavo garantuotą rolę, visada eidavo į startinį penketą. Jis visada buvo aukščiau kitų savo pozicijos žaidėjų.
Matome, kad atėjęs naujas treneris nežiūri į pavardęs ir į tai, kas gauna didesnį atlyginimą. Kiekvienose rungtynėse yra keičiamas startinis penketas. Jis įpratęs buvo gauti labai didelį pasitikėjimą iš trenerio Maksvyčio. Reikia nepamiršti, kad porą kartų jam nepasisekė – susirinko ankstyvų pražangų ir išsiėmė save iš rungtynių. Tai turėtų būti susiję su sumažėjusiu pasitikėjimu savo jėgomis.“
Komandą treniruojant Maksvyčiui Šmitas 8 mačus iš 17 metė daugiau dvitaškių nei tolimų metimų. Prie Trinchieri daugiau dvitaškių nei tritaškių puolėjas išsimetė tik 1 kartą per 6 susitikimus. Purlys nemano, kad tai nėra susiję su naujo trenerio duodamomis užduotimis.
Nors vidututinis išmetamų tritaškių skaičius nepakito, taiklumo procentas taip pat žymiai suprastėjo. Prie Maksvyčio iš toli 43,8 proc. taiklumu atakavęs Latvijos rinktinės žaidėjas, prie Trinchieri tai daro vos 31,8 proc. taiklumu.
„Nemanau, kad tai trenerio nurodymas. Tu negali sukontroliuoti visų žaidėjo veiksmų aikštelėje. Čia priklauso nuo to, kaip jauti tą milisekundę gavęs kamuolį. Būna tos situacijos kai nejauti metimo. Čia yra labai individualu – gal tu ne taip sugavai kamuolį, gal neturi to metimo jausmo.“
Svarstant apie Šmito ateitį, Purlys teigė, kad krepšininkas būtų tinkamas tik mažai daliai Eurolygos komandų – toms, kurios žaidžia sisteminį krepšinį. Nesugebėjimas adaptuotis į komandą atėjus naujam treneriui Šmito vertės tikrai nekelia.
„Jei žaidėjas gerai žaidžia prie vieno trenerio, bet nesužaidžia prie kito – yra rizika, kad nesužais ir prie dar kito trenerio. Šiaip tų sisteminių komandų Europoje yra mažuma. Ispanijoje, Turkijoje, Prancūzijoje vyrauja labiau individualus žaidimas, greitas, mažiau taktinis. Aš labai abejoju, ar Rolandas Šmitas tokiam krepšiniui tiktų. Viskas priklausys nuo finansų, nuo to, ko nori jis pats. Labai sunku prognozuoti jo tolimesnę karjerą.“