Dar kartą rungtynių herojumi tapęs Vilniaus „Ryto“ komandos lyderis Marcusas Fosteris didžiavosi šunišku komandos charakteriu ir paaiškino, kodėl rungtynių metu buvo pabėgęs iš arenos.
Ketvirtadienį Giedriaus Žibėno vadovaujamas Vilniaus „Rytas“ dramatiškai 69:68 namuose nugalėjo Kauno „Žalgirį“ ir išlygino LKL finalo serijos rezultatą – 2-2.
Pats Fosteris per pirmus tris kėlinius buvo sukrapštęs viso labo 4 taškus, tačiau lemiamu metu atsibudęs amerikietis paskutiniame ketvirtyje ne tik pelnė 10 taškų, bet ir tapo pergalingos atakos autoriumi likus 2 sekundėms iki mačo pabaigos.
„Nemeluosiu – tai buvo labai bjaurios rungtynės, – kalbėjo Fosteris. – Mes esame visiškai puolimo komanda, tačiau šiandien niekaip nesugebėjome pataikyti, daug metimų išsisuko iš lanko. Paradoksaliai visam sezonui, šiandien laimėjome dėl geros gynybos. Įrodėme, kad galime gerai daryti mažus dalykus ir išvargti pergales.“
– Vienu metu buvote labai nepatenkintas savimi, trenkėte durimis ir išėjote. Vėliau sugrįžote ir tapote ketvirtojo kėlinio herojumi. Kaip tai pavyko padaryti?
– Tą padariau iš nusivylimo. Man nesisekė ir norėjau šiek tiek persigrupuoti. Tai perėmiau iš žmonos. Ji nuolat kartojo, kad per daug noriu laimėti ir būti puikus. Kartais tiesiog turiu trumpam atsipalaiduoti ir sugrįžti į rimtą. Žinojau, kad arenos palikimas man padės.
– Per tris kėlinius buvote įmetęs tik 4 taškus. Kas tuo metu dėjosi jūsų galvoje ir koks buvo planas lemiamam kėliniui?
– Tiesiog stengiausi būti agresyvus, toliau veržtis po krepšiu. Norėjau provokuoti kontaktą, įmesti kelis lengvus metimus. Šiandien nekrito tritaškis, be to, varžovai prieš mane pradėjo labai intensyviai gintis. Sunku susikurti progas metimui. Tiesiog noriu likti agresyvus ir surasti kitų būdų pelnyti taškus.
– Ar Evaldas Kairys buvo didžiulis faktorius šiose rungtynėse?
– Taip, jis už mus pakovoja viso sezono metu. Jo lyderystė ir dominavimas po krepšiu yra labai naudingi komandai.
– Komanda atsilikinėjo viso mačo metu. Ką tai sako apie „Ryto“ charakterį?
– Dar prieš rungtynes kalbėjome, jog jeigu norime laimėti šias rungtynes, turime būti kaip šunys. Taip turime laimėti ir kitas rungtynes. Šiandien dar kartą nugalėjome Eurolygos „Top 8“ komandą. Privalome su tokiu nusiteikimu žaisti ir paskutinėse rungtynėse.
– Kodėl šiandien taip nekrito tritaškiai?
– Man kartais būna tokių dienų. Atrodė, kad dauguma metimų turėjo įkristi, bet kamuolys vis išsisukdavo. Tikiuosi, kad kitose rungtynėse jie kris kur kas geriau.
– Kas šiandien lėmė rungtynių perlaužimą?
– Manau, kad trečiasis kėlinys. Tai jau tampa savotiška tendencija šioje serijoje. Jo metu pakeitėme rungtynių eigą ir jos pradėjo krypti į mūsų pusę. Vis dar sunkiai sekėsi pataikyti, bet pamažu artėjome prie varžovų. Sėkmingai išeiti po petraukos bus labai svarbu ir lemiamoje dvikovoje.
– Ar dar beliko jėgų lemiamoms rungtynėms?
– Žinoma. Apie tai kalbame visą sezoną. Norime laimėti titulą. Iki jo mus skiria tik 40 minučių. Dabar niekas jau nebesvarbu. Turime kautis ir mėginti laimėti. Kaune šioje serijoje mums nesiseka, tačiau turime kažką sugalvoti.
– Ką galite pasakyti apie fanus ir jų sukurtą atmosferą?
– Fanai yra nuostabūs. Jie mane palaiko viso sezono metu. Nesvarbu ar laimime, ar pralaimime. Meilę jie man rodo visada ir visur. Jaučiuosi labai privilegijuotas, kad galiu žaisti tokiame klube kaip „Rytas“.
– Ar manote, kad dabar didesnį spaudimą jaus „Žalgiris“?
– Jį jaučia abi komandos. Laimės tie, kurie bus geresni ir kietesni. Mes galbūt ir turime psichologinį pranašumą, bet turime tai įrodyti smogdami jiems į veidą nuo pirmų minučių.
– Kas šiandien vyko tarp jūsų su Ignu Brazdeikiu? Atrodė, kad visąlaik kalbėjotės ir šypsojotės vienas kitam.
– Manau, kad tai susiję su marškinėlių numeriu, su tuo, kas yra geresnis 17-as numeris. Aš esu labai konkurencingas žmogus. Visuomet būdamas ant parketo kalbėsiu, ypač jeigu tai yra daroma su manimi. Galbūt po serijos aistros nurims ir su Ignu galėsime susisėsti vakarienės, tačiau dabar esame priešai.