Nukraujavusi, bet ryžtinga Lietuvos rinktinė: „Tikslas – Baltijos taurė“

O, Sportas!
Autorius O, Sportas! 7 min skaitymo trukmė
Edgaras Jankauskas. Stop kadras.

14 metų užsitęsusį Baltijos taurės prakeiksmą Edgaro Jankausko vadovaujama Lietuvos futbolo rinktinė tikisi nutraukti jau per artėjančias kelias dienas. Pasak stratego ir Vilniaus „Žalgirio“ saugo Pauliaus Golubicko, rimtos netektys vidurio linijoje tikslų nekeičia.

Savo pasirodymą Baltijos taurėje Jankausko kariauna pradės šeštadienį, kuomet išvykoje dėl vietos finale susitiks su Latvijos futbolininkais.

Paskutinį kartą latvius mūsiškiai pajėgė įveikti dar 2013 m. pasaulio čempionato atrankoje, tačiau kiti keturi susitikimai baigėsi trimis kaimynų pergalėmis bei vieneriomis lygiosiomis.

Palangoje prieš išvyką į Liepoją stovyklaujanti Lietuvos rinktinė ne tik pasiryžusi nutraukti nesėkmingą atkarpą prieš latvius, bet ir kovoti dėl titulo.

„Tikslas – titulas. Manau, kad komandos yra panašaus lygio. Rytoj spręsis, kuri yra stipresnė“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Golubickas.

„Persikėlėme dėl logistinių priežasčių, kadangi įsikurti Liepojoje galimybių neturėjome. Esame patenkinti sąlygomis, aikšte, taip pat esame arčiau rungtynių vietos. Stovykla einasi gerai, visi žaidėjai yra sveiki ir geros formos. Rimtai ruošiamės rytojaus rungtynėms“, – apie stovyklą Palangoje kalbėjo Jankauskas.

Akistatą su latviais Lietuvos rinktinė pasitiks be kelių svarbių žaidėjų, ypač vidurinėje linijoje, kur turės verstis be traumą besigydančio „Torino“ saugo Gvido Gineičio ir Graikijos čempionate solidų sezoną sužaidusio Vykinto Slivkos.

„Ne, – paklaustas, ar saugų netektys keičia rinktinės strategiją Baltijos taurės kovoms, atsakė Jankauskas. – Manau, kad tokie faktoriai ir parodo rinktinės galingumą, kai iškritus žaidėjams atsiranda kuo juos pakeisti. Manau, kad tikrai turime žaidėjų, kurie gali užimti prarastų futbolininkų vietas. Galbūt pradžia ir nebus tokia, kokia norėtume, nes kiekvienas naujo žaidėjo atėjimas yra surištas su tam tikra rizika, nes atsiranda ir jaudulio, ir susižaidimo faktoriai. Bet iš netekčių nedarome dramų ir į jas žiūrime labiau kaip į galimybes naujiems žaidėjams parodyti save, įsilieti į komandos žaidimą.“

– Kaip atrodo rinktinės debiutantai Ernestas Gudelevičius ir Valdas Paulauskas bei užsienyje sezonus jau baigę rinktinės nariai?

– Ernestas ir Valdas labai gerai įsiliejo į kolektyvą, buvo priimti. Turime pilną sudėtį dvejoms rungtynėms. Žaidėjai yra sveiki, galbūt kažkiek skiriasi jų sportinės formos, nes kai kurie užsienyje rungtyniaujantys žaidėjai savo čempionatus baigė prieš 6-8 savaites. Aišku, kad tas pasiruošimo lygis kažkiek skiriasi, tačiau stengiamės viską reguliuoti: tie, kam trūko pasirengimo, šiek tiek jį pagerino, A lygos žaidėjai per paskutines savaites turėjo daug rungtynių, todėl jiems davėme šiek tiek laiko atsistatymui. Manau, kad su medicinos personalo ir fizinio rengimo trenerių pagalba kažkiek pavyko išlyginti tuos skirtumus.

– Latviai metų pradžioje pristatė savo naująjį trenerį iš Italijos. Kaip pasikeitė komanda iš taktinės pusės?

– Atėjus naujam treneriui, visada įsiplieskia tam tikra vilties kibirkštis žaidėjams, ypač tiems, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių žaidė mažiau. Pirmosios jų rungtynės nebuvo sėkmingiausios rezultato atžvilgiu, tačiau pamatėme ir skirtumus, ir braižą, pavojingiausias vietas. Taip pat individualiai išstudijavome jų žaidėjus, žinome, kur reikia fokusuotis, kad eliminuotume tuos pavojus. Latviai turi labai stiprius kraštinius žaidėjus bei aukštus ir galingus puolėjus. Bandėme tą informaciją kuo geriau pertreikti žaidėjams, kad turėtume tam tikrą pranašumą ir nebūtume nustebinti rungtynėse.

– Vyčio tribūna šioms rungtynėms planuoja vieną masiškiausių eisenų išvykos rungtynėse. Kiek bus svarbus savų fanų palaikymas?

– Tai – ypač svarbus faktorius. Žinome, kiek mūsų fanų bus Latvijoje, ir tai mus stipriai motyvuoja. Žinome, kaip seniai tas būrys pradėtas rinkti. Manau, kad jausimės kaip žaisdami namie. Tai yra geriausia motyvacija, kokią galime turėti.

– Pernai pradėta kalbėti apie rinktinės tikėjimą ir pasitikėjimą. Jūsų nuomone, ar tas pasitikėjimas yra išsiniveliavęs į tikėjimą kovoje dėl titulų?

– Mūsų visų tikslas buvo įplieksti tikėjimą savimi. Manau, kad tą padaryti pavyko. Dabar tikslas – išlaikyti tą tikėjimą ar netgi pereiti į aukštesnį lygį, kur gerbtume varžovus, tačiau labiau kreiptume dėmesį į savo veiksmus aikštėje ir vietas, kuriose galime dominuoti. Esame labai geroje fazėje. Laimėjome abejas pastarąsias rungtynes, turime galimybę pratęsti šią seriją iki kone istorinės. Tai bus papildoma motyvacija mums.

– Pastaraisiais metais konkurencija su latviais yra išaugusi, atrodo, kad lygos vis matuojasi, kokius žaidėjus pasikviečia ir į kokius klubus juos vėliau išsiunčia. Ar tai kažkiek prideda asmeniškumo šeštadienio rungtynėms?

– Manyčiau, kad didžiausią dirgiklį mums kelia tai, jog 14 metų nelaimime šios taurės. Ta tokia baisi statistika, kad šiame amžiuje nesame prieš juos pasiekę pergalės – irgi. To turėtų užtekti. Kalbant apie čempionatų pajėgumus, manau, kad esame vienodame lygyje. Jie taip pat turi žaidėjų, rungtyniaujančių užsienyje ir gana stipriuose čempionatuose. Jų lyga ir A lyga – apylygės. Manau, kad čia labiausiai sužais tai, kas geriau susitvarkys su turimomis netektimis.

– Pauliau, jūs pats esate vienas iš tų žaidėjų, kurie prieš rinktinę A lygoje sužaidė daug minučių. Kaip jaučiatės fiziškai?

– Jaučiuosi pasiruošęs. Manau, kad Lietuvos rinktinės medicinos ir fizinio rengimo štabai mus puikiai paruošė, leido atsistatyti. Krūvis kažkiek jaučiasi, bet turėjome laiko, kad būtume pasiruošę 100 proc.

– A lygoje su bendraklubiu Joeliu Bopesu esate daugiausiai rezultatyvių perdavimų priskirstę žaidėjai. Ar pirmą sezono dalį galima laikyti sėkmingiausia jūsų karjeroje?

– Labai daug kas priklauso ir nuo komandos, trenerių pasitikėjimo ir tikėjimo savimi. Žaidybinis laikas irgi stipriai prie to prisideda. Kuo žaidėjai praleidžia daugiau laiko aikštėje, tuo geriau jaučiasi. Ir pats čempionatas jau yra geriau žinomas, žaidėjai – irgi.

– Rinktinėje esate mušęs tik vieną įvartį ir jis krito būtent į latvių vartus. Kaip prisimenate tas rungtynes?

– Neblogas buvo įvartis, tik gaila, kad pralaimėjome. Visada smagu mušti įvarčius – ar tai būtų klubas, ar rinktinė. Tačiau tos rungtynės mums nebuvo geros ir dėl to pralaimėjome. Tikimės tai ištaisyti rytoj.

Pasidalinti