Motiejūnas – apie rinktinėje nenorinčius žaisti lietuvius ir finalo ketvertą Kaune

Lukas Langvinis
Autorius Lukas Langvinis 12 min skaitymo trukmė
Donatas Motiejūnas. Saša Obradovičius. Mike‘as Jamesas. Osportas.lt foto montažas
Casino Admiral Casino Admiral

Artėjantį savaitgalį didžiausioms sezono kovoms į Kauną grįšiantis Donatas Motiejūnas tinklapiui O, Sportas! papasakojo apie emocijas patekus į finalo ketvertą, išliekantį norą užsivilkti Kauno „Žalgirio“ marškinėlius ir pasidalijo mintimis apie Lietuvos rinktinei pasaulio čempionate atsisakančius padėti lietuvius.

Eurolygos ketvirtfinalio serijoje D-Mo komanda 3-2 nugalėjo Tel Avivo „Maccabi“ ir išsikovojo bilietą į kitą savaitgalį Kaune vyksiantį finalo ketvertą.

Šis pasiekimas 32-ejų lietuvio komandai buvo istorinis. Pernai Eurolygoje debiutavusi ekipa jau antrame sezone pateko tarp keturių stipriausių Senojo žemyno komandų.

„Tokios emocijos sunkiai praeina. Pernai patekome į atkrintamąsias, šiemet – į finalinį ketvertą. Tai yra nerealus pasiekimas, – tinklapiui O, Sportas! teigė Motiejūnas. – Turbūt visi žinome daug komandų, kurios eilę metų žaidžia Eurolygoje ir nepatenka į finalo ketvertą. Tą padaryti yra labai sunku, todėl patekti į jį išvis yra kažkas nerealaus. Tikrai buvo daug emocijų, daug laistymosi vandeniu, apsikabinimų.

Bet jau praėjo kelios dienos. Ir aš, ir kiti vyresni žaidėjai bandome įnešti mintį, kad darbas dar nebaigtas. Finalinis ketvertas yra gerai, bet tikrai turime pakankamai stiprią komandą, kad pakovotume ir dėl trofėjaus. Iki jo liko tik dvi pergalės.“

Pats Motiejūnas ketvirtfinalyje tapo svarbia komandos figūra. Prieš lemiamas rungtynes Monake centras rinko 9 taškus, 4,8 atkovoto kamuolio. 2,2 rezultatyvaus perdavimo ir 14 naudingumo balų.

„Ir „Maccabi“ neturėjo gerai individualiai toje pozicijoje besiginančių žaidėjų, ir treneris mane pradėjo labiau išnaudoti, – pagerėjusią savo statistiką ketvirtfinalyje komentavo Motiejūnas. – Įmetus kamuolį man automatiškai atsilaisvindavo ir mūsų maži žaidėjai. Tas „In and out“ krepšinis mums veikė labai gerai. Kaip ir minėjau, turime labai universalią komandą su bet kada iššauti galinčiais žaidėjais bet kurioje pozicijoje. Šioje serijoje daugiau naudojamas buvau aš, kitose rungtynėse gali būti kažkas kitas. Tokia ir yra mūsų komandos stiprybė.“

Gegužės 19 d. „Žalgirio“ arenoje vyksiančiame pusfinalyje „Monaco“ susitiks su reguliariojo sezono nugalėtojais Pirėjo „Olympiacos“ krepšininkais. Pasak Motiejūno, nuspėti šios dvikovos baigtį yra be galo sunku.

„Kalbant tiesiai šviesiai, juos pažįstame labai gerai, – teigė lietuvis. – Pernai su jais žaidėme septynis kartus, šiemet – du. Visada laimėdavo ta komanda, kuri primesdavo savo žaidimo stilių. Kaip jiems yra neparankus mūsų žaidimo stilius, tiek mums yra neparankus jų stilius. Komanda, kuri primes savo žaidimo stilių, laimės. Jų komanda yra labiau sujungta, daug perdavimų, laisvi metimai, sutraukiama gyyba. Viskas įskaičiuota. Mes esame daugiau bėganti, laisvesnį krepšinį žaidžianti komanda.“

– Donatai, ar komandos vyriausiasis strategas Saša Obradovičius po pergalės ketvirtfinalyje jums kažką sakė rūbinėje?

– Po tokių varžybų kažką sunku ir pasakyti. Visi turėjo daug emocijų, nes atidavėme visą save. Ypač prisiminus tai, kaip su mumis elgėsi Izraelyje ir prieš, ir per varžybas. Buvo tikrai labai negražu. Užspaudėme tas emocijas ir kovojome, stengėmės laimėti, bet jos buvo, o laimėjus kaip ir viskas sprogo.

Bet treneris nieko tokio nepasakė, užsiminė tai, ką sakiau ir aš. Kad dar lieka iškovoti dvi pergales.

– Jūsų nuomone, kas šioje serijoje buvo lemtinga?

– Lemtinga buvo charakteris. Nenustojome kovoti. Visi padarė savo darbą, visi prisidėjo kiek galėjo. Vieni palaikė, kiti ant kamuolių krito, treti – rinko taškus. Visi turėjo savo indėlį pergalėje. Tai – visos organizacijos pergalė. Besti pirštu į vieną dalyką yra kvaila. Bet tai yra pelnyta pergalė. Įrodėme trijuose mačuose, kad esame stipresnė komanda. Akivaizdu, kad ir turėjome būti finaliniame ketverte. Dar likus dvejoms rungtynėms iki reguliariojo sezono pabaigos buvome užsitikrinę namų aikštės pranašumą. Tai pasako, kad turėjome produktyvų, gerą ir stiprų sezoną.

– Penktųjų serijos rungtynių pabaigoje Monako komandos pergalę užtikrino 8 iš eilės Jordano Loydo taškai. Kaip vertinate jo pasirodymą?

– Jis iššovė lemiamu momentu, kai to labiausiai reikėjo. Tikrai džiugu dėl jo, ypač kai visą sezoną jį kamavo visokios traumos ir jis dėl visokių priežasčių nesitreniravo su komanda. Tokio proveržio niekas negalėjo nuspėti ar tikėtis. Kaip sakiau, jis su mumis treniravosi labai mažai.

– Ar asmeniškai jaučiate kažkokį skirtumą, kad finalo ketvertas vyks Kaune?

– Tikiuosi, kad tas skirtumas bus. Tikiuosi, kad bilietus turintys kauniečiai palaikys ne tik „Barcelona“, bet ir „Monaco“. To palaikymo tikrai reikės. Žaisti tokiame renginyje namuose yra nerealu. Tėčiui pirkau bilietus į finalo ketvertą kovo 11 dieną tikrai nesitikėdamas, kad jame žaisime ir mes. Pirkau tam, kad tiesiog pabūtų tokiame renginyje, nes toks jis Lietuvoje vyksta pirmą kartą. Į finalo ketvertą patekus ir mums, ta dovana turėtų būti dar prasmingesnė.

– Mike’as Jamesas lemiamose serijos rungtynėse patyrė traumą. Kokia yra jo situacija?

– Jis išsisuko čiurną, bet tiek jis, tiek Lloydas turėtų pasveikti. Šeštadienį jie lygos rungtynėms gavo pailsėti, bet tos traumos tikrai nėra tokios baisios.

– Kaip komandai lemiamu metu pavyko išjungti Lorenzo Browną?

– Prieš rungtynes ir kalbėjome, kad tiek Brownas, tiek Wade’as Baldwinas, jeigu anksti juos atakuosime, jie greitai prisirinks pražangų ir nebus tokie efektyvūs. Iš šios pusės mums viską pavyko padaryti gerai. Iš kitos pusės – matėme, kad Brownas yra labai aukšto meistriškumo žaidėjas, galintis ne tik mesti, bet ir atlikti perdavimus. Todėl stengėmės atkirsti jį nuo bendro kamuolio judėjimo ir neleisti susimesti lengvų taškų, padaryti jį vienpusiškesnį, kad mažiau mestų ir būtų priverstas ieškoti komandos draugų. Taikėme agresyvesnę gynybą situacijose 2 prieš 2 ir tai pasiteisino.

– Net trijose iš keturių atkrintamųjų serijų prireikė penkerių rungtynių. Ką tai pasako apie Eurolygos lygį?

– Turbūt prisidėsiu prie daugumos ekspertų: šio sezono Eurolyga buvo įdomiausia per visą istoriją. Tikrai nėra nuspėjamų favoritų, visi kovojo nuo pirmos iki paskutinės vietos. Buvo gražu žiūrėti tiek atkrintamąsias, o finalo ketvertas turėtų būti dar įspūdingesnis. Manyčiau, kad jis irgi yra labiausiai nenuspėjamas per visą istoriją. Visos komandos turi apylygius šansus laimėti.

– Ar pačiam teko matyti „Real“ ir „Partizan“ muštynes ir kaip vertini tokius dalykus?

– Tikrai teko. Kalbant trumpai, „Real“ tai išėjo į naudą. Punterio ir Lessort’o pašalinimas bei Exumo sužeidimas buvo kritiniai dalykai serijoje. „Partizan“ komandoje buvo pašalinti pagrindiniai žaidėjai, o „Real“ – vienas iš rotacijos žmonių, kurio rolę ir taškus gali perimti kiti. Ispanai tokius konfliktus sukėlė ne pirmą kartą, bet jie iš to tik laimėjo. „Partizan“ turi pilną teisę skųstis, nes dėl visos tos situacijos jie seriją ir pralaimėjo.

– Ar po patekimo į finalo ketvertą ir išaugusios statistikos kažkaip pasikeitė jūsų požiūris ir noras kitą sezoną žaisti Kaune?

– Ne, mano požiūris visada buvo toks pats. Šioje situacijoje yra ne vienas niuansas. Pažiūrėjus į tai, ką antroje sezono pusėje darė Laurynas Birutis, žaidęs turbūt geriausią krepšinį karjeroje, „Žalgirio“ komplektacijos klausimai gali keistis. Pažiūrėsime, kaip jie komplektuosis ir ar toje komplektacijoje atsiras ir man vietos. Pasikartosiu, kad net jeigu ir nenorės – nieko tokio. Toks yra krepšininko  gyvenimas. Ne viskas visada išeina kaip nori, bet jeigu atsiras galimybė, būtų labai smagu.

– Pastarosiomis savaitėmis žiniasklaidoje atsiranda vis daugiau pranešimų apie dėl dalyvavimo rinktinėje abejojančius žaidėjus. Kaip pats vertinate šiuos atsisakymus?

– Manau, kad to klausinėjama yra per anksti. Kitas dalykas – kiekvienas žaidėjas turi priimti savo sprendimą. Ir nereikia nieko teisti. Aš praėjusiais metais turėjau šeimyninių problemų, dėl kurių nevažiavau. Kiekvienas žaidėjas turi savo problemų ir situacijų. Kai kurie gal turi traumų, kurių neskelbia viešai. Negalima kažkaip kitaip žiūrėti į žmogų, kuris šiemet atsisakė žaisti rinktinėje.

Ne vienas žaidėjas jai atidavė daug metų ir paaukojo ne vieną vasarą. Gal paprasčiausiai šiemet kažkieno kūnas neleidžia žaisti, kažkas gal renkasi nevažiuoti į rinktinę ir išvengti potencialios traumos, kad padirbtų individualiai ir kitą vasarą būtų labiau pasiruošęs padėti komandai. Reikia gerbti kiekvieno žaidėjo sprendimą. Kas norės, tie atvažiuos ir kovos.

– O pats ar jau svarstėte apie galimybę žaisti pasaulio čempionate?

– Su treneriu Kaziu dar nešnekėjau. Gal dabar susitiksime Kaune ir pašnekėsime apie tai. Tada kažką oficialiai ir pranešiu. Žaisti rinktinėje visada noriu, bet sezonas dar nėra baigtas. Nesinori prisišnekėti, kad padėsiu, o po to gaučiau traumą. Manau, kad viskas išaiškės po pokalbio su treneriu Kaziu.

– Ką matote favoritais antrame pusfinalyje tarp „Real“ ir „Barcelona“ komandų?

– Ten favoritų niekada nebūna. Dvi ispanų komandos, praėjusiais metais kovėsi, šiais metais kausis. Bus tikrai įdomu žiūrėti. Aišku norėtųsi, kad Jasikevičiaus komanda laimėtų. Ten ir Rokas žaidžia, daugiau lietuvių dirba.

Toje poroje visada sunku kažką pasakyti.

– Daugelis dabar rašo, kad „Partizan“ komandai pasitraukus iš Eurolygos pats turnyras praras žavesio. Kaip pačiam patiko žaisti Belgrade ir kokia paties nuomonė šiuo klausimu?

– Žaisti jų arenoje yra nereali patirtis. Mano nuomone, „Partizan“ tikrai turėtų būti viena iš Eurolygos komandų. Abejoju, kad jų nebekliks. Nebent kažkokie finansiniai dalykai jiems gali pakišti koją. To nežinau. Yra gandų, kad Gran Kanarijos komanda nenori į Eurolygą. Matant tai, kaip čia viskas dėliojasi, aš kažkaip net neabejoju, kad „Partizan“ liks Eurolygoje.

– Koks lietuvis žaidėjas jums paliko didžiausią įspūdį šį sezoną Eurolygoje?

– Man didžiausią įspūdį paliko Arnas Butkevičius. Jis turi tokį labai įdomų krepšinio stilių. Jis anksčiau stebėdavau ir vis pagalvodavau ar nereiktų „Žalgiriui“ jį pabandyti. Ir man buvo abejonių ar jis patems tą lygį. Bet kai pradėjo kovoti ir skinti „Žalgiriui“ pergales, tada pagalvojau, kad jį reikėjo pasiimti dviem, trimis metais anksčiau. Mane labiausiai nustebino jo žaidimas, ant kiek jis pakėlė komandą.

Nenoriu prisikalbėti, bet, manau, kad ne vienas topinis Eurolygos klubas bandys jį prisikalbinti pas save. Nes tokių žaidėjų Europoje nėra daug. Tai žmogus, kuris daro juodą darbą aikštelėje.

Man atrodo, kad dėl jo „Žalgiris“ vienu metu tapo komanda, kurią buvo labai sunku įveikti.

Casino Admiral Casino Admiral
Pasidalinti