Su Lietuvos rinktine Slovėnijos krepšininkams už pastaruosius du pralaimėjimus atsirevanšavęs Kazys Maksvytis teigė, jog po ketvirtfinalio išsakytus Luka Dončičiaus tėvo žodžius didelėmis raidėmis prieš rungtynes užkabino rūbinėje.
Ketvirtadienį Maksvyčio auklėtiniai kovas dėl 5-8 vietų pasaulio čempionate pradėjo pergale, kuomet 100:84 nugalėjo slovėnus.
Pastarieji mūsiškius buvo nugalėję dukart iš eilės 2021 m. olimpinės atrankos turnyro finale ir 2022 m. Europos čempionato grupių etape.
Pergalę dar saldesne padarė po ketvirtfinalio Luka Dončičiaus tėvo Sašos išsakytos mintys, jog lietuviai prieš serbus atrodė juokingai.
„Pergalė saldi. Bandėme surasti motyvacijos ir energijos šioms rungtynėms, – teigė Maksvytis. – Visų pirma, gerbiame save kaip komandą, visų antra – gerbiame tas spalvas, už kurias žaidžiame, ir norime visiems įrodyti, kad tos vienerios blogos rungtynės buvo atsitiktinumas.“
– Kaip vertinate komandos pastangas ginantis prieš Luka Dončičių?
– Idealiai nesigavo, kažkiek buvo ir pagarbos švilpukų iš teisėjų, bet viską išpildėme neblogai. Taškų jis vis tiek primetė ir gana daug, bet atliko tik 2 rezultatyvius perdavimus. Tokia mintis ir buvo, kad stumti jį į tą pusę, iš kurios jis daugiau atakuoja, ir neduoti įtraukti komandos draugų.
– Kam geriausiai sekėsi ginantis prieš jį?
– Pasikeičiant Normantui, Dimšai ir Sedekerskiui. Iš pradžių neblogai įėjo Dimša, o antroje pusėje prisijungė ir Margiris su Tadu.
– Ką apie šį žaidėją pasako 37 minutės tokios svarbos rungtynėse?
– Na, jis negali žaisti kaip robotas, turi ir taupyti energiją. Nemažai jį atakavome puolime, kad jam tektų vargti, nemažai ir patys per jį pelnėme taškų. Toks ir buvo tikslas – varginti ir primesti savo gynybą.
– Ar tiesa, kad komandą motyvavote Dončičiaus tėvo citata, jog prieš serbus Lietuva atrodė juokingai?
– Taip ir netgi labai. Paprasčiausiai rūbinėje užkabinome straipsnio pavadinimą didelėmis raidėmis. Tai irgi mums pridėjo papildomos motyvacijos.
– Ką manote apie Deivido Sirvydžio pasirodymą?
– Deivis visada išplečia aikštelę ir suteikia lengvų taškų. Kai jis įsivažiuoja ir pataiko, varžovai būna priversti išplėsti aikštelę ir negali vieni kitiems padėti. Manau, kad Deividas irgi yra vienas iš tų žaidėjų, kuriuo ateityje grįsime rinktinės žaidimą.
– Kiek smagu yra dėl penktos vietos sužaisti su latviais?
– Smagu. Latviai gerai žaidė šiame pasaulio čempionate. Mes juos turbūt pabudinome turnyre Taivane. Kažkiek jie ir pakeitė savo žaidimą, pradėjo žaisti mažesne rotacija, vadinamuoju small ballu, su mobilesniais aukštaūgiais. Jų gynėjai žaidžia fantastiškai, komanda įveikė tokias komandas kaip Prancūziją ir Ispaniją. Smagu už juos.
– Ar tikėjotės iš Žagaro pamatyti tokį įspūdingą žaidimą, persikėlus iš LKL aikštelės?
– Mes žinojome, kad jis turi talentą. Jo bėda buvo tik jo traumos. Jeigu jis su tuo susitvarkys, jis bus labai gero lygio žaidėjas ir jau dabar tai įrodė.
– Šeštadienį Rolandas Šmitas bus kitoje barikadų pusėje. Kokį įspūdį jums palieka jo žaidimas?
– Gerą. Jis yra vienas iš komandos branduolio žaidėjų. Reikės turbūt paprašyti „Žalgirio“, kad išsikviestų Rolandą į Kauną, jog palengvintų mums žaidimą (juokiasi).
– Kai Dimecas stuktelėjo alkūne Normantui į veidą, paprašėte peržiūros, tačiau teisėjai savo sprendimo nepakeitė. Kokie buvo jų argumentai?
– Kad netyčia. Mes sakėme, kad buvo judanti užtvara ir alkūnė. Dažniausiai tokius smūgius į veido sritį teisėjai vertina griežčiau, bet šįkart nesugriežtino.
– Ar šios rungtynės su Slovėnija kažkiek padėjo įvertinti varžovą potencialioms akistatoms ateityje?
– Manau, kad Slovėnijos rinktinę reikia vertinti realistiškai. Jai šįkart trūko daug traumuotų žaidėjų, ypatingai Čančaro ir Muričiaus, apie Dragičių net nekalbu. Dėl to jie prarado ir ūgio, ir fiziškumo. Tuo pasinaudojome ne tik mes, bet ir kitos komandos.
– Kaip vertinate Jono Valančiūno tapimą rezultatyviausiu Lietuvos rinktinės žaidėju?
– Smagu dėl jo. Jis yra to vertas, nepraleido nė vienos vasaros, visada atvažiuoja ir pelnytai išsiveržė į priekį.