Eurolygoje lyderiaujanti „Monaco“ ekipa, kurioje žaidžia Donatas Motiejūnas, ketvirtadienį susitiks su Kauno „Žalgiriu“.
Prieš dvikovą Monake 32-ejų puolėjas su tinklapiu O, Sportas! pasidalijo mintimis apie kauniečių sezoną, savo rolę komandoje ir artėjančią akistatą su gimtojo miesto komanda.
Šiuo metu Motiejūno atstovaujama ekipa demonstruoja puikią formą ir su 10 pergalių bei 5 pralaimėjimais Eurolygoje dalinasi 1-5 vietas. Vis solidžiau prie komandos pergalių prisidedantis Motiejūnas vidutiniškai renka po 8,9 taško, atkovoja 3,4 kamuolio ir 9,5 naudingumo balo.
„Savo žaidimo stengiuosi nevertinti. Kiekvieno žaidėjo tikslas turėtų būti žaisti geriau kiekvienais metais, – tinklapiui O, Sportas! teigė antrus metus „Monaco“ klube rungtyniaujantis 32-ejų lietuvis. – Yra nemažai dalykų, kuriuos pakeičiau tam, kad rezultatai būtų geresni. Manau, kad tai pasiteisina, forma išlieka stabili.
Vėlgi asmeniniam žaidimui daug įtakos turi ir komanda. Yra daug pavyzdžių kaip į kitus klubus perėję ar su naujais treneriais susidūrę žaidėjai pradeda prastai atrodyti. Tai ne visada būna žaidėjo kaltė. Kartais tiesiog netinka sistema. Aš jau pradedu prisitaikyti prie atsinaujinusios komandos.“
Praėjusiose Eurolygos rungtynėse „Monaco“ ekipa iššvaistė 17 taškų pranašumą ir gavo skaudų antausį nuo stringančios Milano „Emporio Armani“ ekipos. Ketvirtadienį Motiejūno komanda susitiks su viena kovingiausių Eurolygos komandų, šį sezoną prieš ALBA sugebėjusia panaikinti ir 20 taškų deficitą.
Pasak Motiejūno, būtent kovingumas ir yra tai, kas šiemet „Žalgiriui“ per 15 turų leido iškovoti tiek pat pergalių, kiek per visą 2021-22 m. reguliarųjį sezoną – 8. Jei toliau demonstruos tokią formą ir kovingumą, puolėjas kauniečiams šį sezoną piešia gražią ateitį.
„Žalgiris“ yra labai kovinga komanda. Jie mums bus labai pavojingas varžovas. Jeigu išlaikys tokią formą ir kovingumą, jie turi visus šansus patekti į atkrintamąsias, – kalbėjo Motiejūnas. – Jeigu sukris kortos, galbūt netgi išvysime juos ir finalo ketverte. To jiems ir norėčiau palinkėti.“
Už gerą sezono startą Motiejūnas duoklę atiduoda ir „Žalgirio“ strategui Kaziui Maksvyčiui, susirinkusiam už komandą nagais ir dantimis kovojančius žaidėjus.
„Jau ne kartą esu minėjęs, kad Maksvytis yra labai įstabus treneris, – žalgiriečių strategui gražių žodžių negailėjo NBA duonos ragavęs centras. – Kad ir kiek žaidžiau ar stebėjau jo treniruotes, jis sugeba suburti tikrai labai gerą kolektyvą, pasirenka žaidėjus su labai teisingais charakteriais, nebijančius aukotis.
Buvau tikras, kad „Žalgiris“ šiemet neatrodys taip pat kaip praeitą sezoną. Manyčiau, kad vidinei atmosferai labai pagelbėjo ir Arno atėjimas. Labai džiaugiuosi, kad mano miesto komanda demonstruoja tokį žaidimą.“
Pagrindiniu „Žalgirio“ komandos vedliu aikštėje šį sezoną tapo Keenanas Evansas, Eurolygoje fiksuojantis 16,7 taško, 3,3 atkovoto kamuolio ir 3,9 rezultatyvaus perdavimo. Iš „Maccabi“ į Kauną persikėlęs gynėjas jau spėjo tapti istorijos dalimi, kai pastarosiose rungtynėse su Miuncheno „Bayern“ tapo daugiausiai taškų (21) per pirmus du kėlinius pelniusiu žaidėju klubo istorijoje.
Tačiau įspūdingi Evanso statistiniai rodikliai Motiejūnui didelės nuostabos nekelia.
„Žaidžiant prieš jį praėjusiais metais matėsi, kad jis yra prispaustas, neišnaudojamas žaidėjas, – „Maccabi“ Evansą prisiminė D-Mo. – Tiesiog reikėjo tinkamos komandos, tinkamos vietos. Kaip ir minėjau anksčiau, kartais taip atsitinka, kad žaidėjai papuola į nedėkingą situaciją.
Evansas – puikus to pavyzdys. „Maccabi“ jis buvo nematomas, neišnaudojamas. Jis yra komandinis žaidėjas, o ten viskas labiau rėmėsi individualiais žaidėjais. Atėjus tarp lietuvių, kurie yra individualiai stiprūs, bet nori žaisti ir komandiškai, pamatėme jo tikrąsias galimybes.“
Labiausiai „Žalgirio“ komandoje Motiejūną stebina iš „Ryto“ į Kauną persikėlęs Arnas Butkevičius. Pasak 32-ejų centro, būtent jis padeda iš kitų žaidėjų išgauti daugiausiai.
„Jo buvimas aikštelėje „Žalgirį“ pakylėjo į visai kitą lygį tiek gynyboje, tiek puolime. Su tokiu žmogumi žaisti yra smagu, nes žinai, kad tavo komandos draugas visada saugo tavo užnugarį ir niekada nepasiduos, kad ir kokią klaidą padarysi“, – sakė Motiejūnas.
Visas O, Sportas! interviu su Motiejūnu apie pirmą „Žalgirio“ sezono dalį, finalo ketvertą Kaune, Maksvytį kritikavusius ekspertus, savo rolę „Monaco“ ekipoje ir labiausiai stebinančius žalgiriečių žaidėjus – žemiau:
– Donatai, krepšinio specialistai pastebi, kad šį sezoną žaidžiate geriau nei praėjusį. Kaip pats vertinate savo žaidimą?
– Savo žaidimo stengiuosi nevertinti. Kiekvieno žaidėjo tikslas turėtų būti žaisti geriau kiekvienais metais. Yra nemažai dalykų, kuriuos pakeičiau tam, kad rezultatai būtų geresni. Manau, kad tai pasiteisina, forma išlieka stabili.
Vėlgi asmeniniam žaidimui daug įtakos turi ir komanda. Yra daug pavyzdžių, kaip į kitus klubus perėję ar su naujais treneriais susidūrę žaidėjai pradeda prastai atrodyti. Tai ne visada būna žaidėjo kaltė. Kartais tiesiog netinka sistema. Aš jau pradedu prisitaikyti prie atsinaujinusios komandos.
– Kaip sutariate su treneriu Saša Obradovičiumi ir kokias užduotis jis jums yra iškėlęs?
– Su treneriu jokių problemų neturiu. Turime bendrą tikslą, bandau suprasti, ko jis nori iš manęs asmeniškai ir komandos. Užduotys priklauso nuo varžovų, treneris kiekvienose rungtynėse kelia skirtingas užduotis. Turime labai plačią sudėtį ir daug gerų žaidėjų, todėl vieną dieną reikia tenkintis mažesniu vaidmeniu, kitą – didesniu. Bet mano tikslas visada yra atiduoti 100 procentų aikštelėje.
– Monakas turi daug garsių žaidėjų. Ar pavyksta sutalpinti visus charakterius aikštelėje?
– Šį klausimą turbūt reikėtų užduoti treneriui. Komanda yra pilna gerų žaidėjų ir visi yra su skirtingais charakteriais. Trenerio ir jo asistentų darbas ir menas yra mokėti sutalpinti, išaiškinti žaidėjams, kad ne visose rungtynėse jie žais po 30 minučių. Kai turi gana jauną komandą, tą išaiškinti nėra lengva. Manau, kad kol kas treneriai su šiomis užduotimis tvarkosi neblogai.
– Kaip vertinate dabartinį rezultatą Eurolygoje ir Prancūzijos čempionate?
– Rezultatas tikrai nėra prastas. Aišku, norėtųsi, kad jis būtų dar geresnis. Keletą varžybų Prancūzijoje ir Eurolygoje paleidome, nors turėjome laimėti. Bet sezonas yra ilgas, visokių situacijų ir nuovargio bus. Tvarkaraštis vienu metu buvo negailestingas. Vienu metu keturias savaites žaidėme kas antrą dieną, tad krūviai tikrai buvo didžiuliai. Kai susiduri su tokiomis situacijomis, duobelės yra neišvengiamos. Čia jau yra fizinio rengimo trenerių užduotis, kad tų duobelių būtų kuo mažiau, o komandos stabilumas būtų aukščiausiame lygyje.
– Ar jūsų nestebina toks „Žalgirio“ žaidimas įpusėjus Eurolygos sezonui? Komanda jau spėjo iškovoti tiek pat pergalių, kiek per visus praėjusius metus.
– Tikrai manęs nestebina. Jau ne kartą minėjau, kad Maksvytis yra įstabus treneris. Kad ir kiek žaidžiau ar stebėjau jo treniruotes, jis sugeba suburti tikrai labai gerą kolektyvą, pasirenka žaidėjus su labai teisingais charakteriais, kurie nebijo aukotis. Buvau tikras, kad „Žalgiris“ neatrodys taip pat, kaip praeitą sezoną. Manyčiau, kad vidinei atmosferai labai pagelbėjo ir Arno Butkevičiaus atėjimas. Labai džiaugiuosi, kad mano miesto komanda demonstruoja tokį žaidimą.
„Žalgiris“ yra labai kovinga komanda. Jie mums bus labai pavojingas varžovas. Jeigu išlaikys tokią formą ir kovingumą, jie turi visus šansus patekti į atkrintamąsias. Jeigu sukris kortos, galbūt netgi išvysime juos ir finalo ketverte. To jiems ir norėčiau palinkėti.
– Pagrindiniu dėmesio centru šiemet „Žalgiryje“ tapo Keenanas Evansas. Kokį įspūdį kelia šis žaidėjas, su kuriuo susidūrėte ir Monake?
– Žaidžiant prieš jį praėjusiais metais matėsi, kad jis yra „prispaustas“, neišnaudojamas žaidėjas. Tiesiog reikėjo tinkamos komandos, tinkamos vietos. Kaip ir minėjau anksčiau, kartais taip atsitinka, kad žaidėjai papuola į nedėkingą situaciją. Evansas – puikus to pavyzdys. „Maccabi“ jis buvo nematomas, neišnaudojamas. Jis yra komandinis žaidėjas, o ten viskas labiau rėmėsi individualiais žaidėjais. Atėjus tarp lietuvių, kurie yra individualiai stiprūs, bet nori žaisti ir komandiškai, pamatėme jo tikrąsias galimybes.
Labai džiugu matyti tokį žaidėją „Žalgiryje“. Turbūt naivu tikėtis, kad jis čia liks ilgam, bet šiuo metu galime tik pasidžiaugti jo atsiskleidimu ir žaidimu. Aišku, būtų gerai, kad prieš mus jis nežaistų taip, kaip praeitose rungtynėse.
– Puikiai pažįstate Kazį Maksvytį. Kokį įspūdį šį sezoną palieka jo darbas „Žalgiryje“ ir ką labiausiai akcentuotumėte?
– Taip, treneris Maksvytis mane treniravo praktiškai nuo vaikystės. Visada sakiau, kad jis yra talentingas treneris. Visą laiką tai matėsi. Aišku, buvo labai daug kritikos užėmus dvi svarbiausias Lietuvos krepšinio kėdes. Ir jis pats turbūt buvo labai nusivylęs dėl rinktinės, bet džiugu, kad nenukabino nosies, tiki savo darbu, strategija ir žaidėjais. To rezultatas puikiai matomas šį sezoną.
Mane labai stebina jo tobulėjimas. Matosi geresnis komandos, žaidėjų valdymas, situacijų skaitymas. Tie ekspertai, kurie apie jį tikrai atsiliepė ne gražiausiais žodžiais, dabar tiesiog tyli arba sako „koks geras treneris“. Džiugu matyti tobulėjantį trenerį ir augančią komandą. Šiemet „Žalgiryje“ nebeliko tų problemų ir gėdingų atkarpų, kurios buvo praeitą sezoną.
Džiugu matyti, kaip auga dar vienas aukščiausio lygio treneris lietuvis. Jis yra vertas būti finaliniame ketverte, o jo darbas tai įrodo.
– Ar jūsų nestebina, jog Maksvytis yra vienas lyderių Eurolygoje pagal technines pražangas, o pats treneris neretai užsimena apie per mažą pagarbą jam iš teisėjų?
– Turi ateiti laikas, kai pagarbą jam pradės rodyti ir teisėjai. Su Šarūnu Jasikevičiumi buvo tas pats. Pradžioje jam irgi nuolat dalindavo technines pražangas, dabar – kiek mažiau.
Manau, kad už techninių pražangų yra nemažai užslėptų dalykų. Kai kurias treneriai susirenka tam, kad sukrėstų komandą nežaidžiant teisingu ritmu, kitos yra skirtos pakovoti už savo žaidėjus. Tai komandai suteikia dar daugiau jėgų ir harmonijos, kuri „Žalgiryje“ ir taip yra gera. Džiugu, kad jis nebijo prisiimti atsakomybės, kartais ir savo emocijas parodyti publikai.
Dėl šių dalykų žmonės rinkosi žiūrėti ir Jasikevičių. Maksvytis irgi turi savo braižą, savo taktiką, savo vadovavimo principus. Manyčiau, kad žmonės tai pradėjo pastebėti, nors iš pradžių ekspertai sakė, kad su tokiu silpnu treneriu nieko nebus. Aš visada buvau prieš tai, nes žinojau, kokius jis gali surinkti žaidėjus ir juos suburti į vieną kumštį.
– Ar galėtumėte išskirti žaidėją, kuris „Žalgiryje“ šį sezoną stebina labiausiai iš gerosios pusės, ir kodėl?
– Arnas turbūt stebina labiausiai. Kad ir su kuo kalbėčiau, visi stebisi jo kovingumu. Nedaug kas tikėjo, jog atėjęs iš „Ryto“ jis taip kovos ir bus toks užsivedęs. Gražu žiūrėti į tokį žaidėją. Labai džiaugiuosi už jį ir jo gerą sezoną. Jo buvimas aikštelėje „Žalgirį“ pakylėjo į visai kitą lygį tiek gynyboje, tiek puolime. Su tokiu žmogumi žaisti yra smagu, kai žinai, kad tavo komandos draugas visada saugo tavo užnugarį ir niekada nepasiduos, kad ir kokią klaidą padarysi.
Taip pat norėčiau paminėti Edgarą Ulanovą, kuris tapęs kapitonu pradėjo žaisti daug solidžiau, su daugiau pasitikėjimo nei vos grįžus iš „Fenerbahče“. Jis jaučia tą kapitono atsakomybę vesti komandą į priekį.
– Kas bus svarbiausia ketvirtadienio dvikovoje su „Žalgiriu“?
– Daug dalykų. Plano prieš „Žalgirį“ su komanda dar neaptarėme. Kiek žinau, jie yra praretėję gynėjų grandyje, Lukas Lekavičius ir Mantas Kalnietis pas mus neatvyks, tad greičiausiai pagrindinė užduotis bus spausti ir neleisti vadovauti įžaidėjams. Žinome, kad dabar kai kuriems žaidėjams tenka rungtyniauti sau neįprastoje įžaidėjo rolėje. Stengsimės kuo labiau sujaukti jų aikštelės organizavimą. O kitoje pusėje reikės kovoti iki paskutinės minutės, nes „Žalgiris“ yra kovinga komanda ir sugeba sugrįžti, kad ir kiek atsilikinėtų.
Pasistengsime, kad nepasikartotų Milano scenarijus, kuriame pralaimėjome tik todėl, jog varžovai nenustojo kovoti, pradėjo pataikyti metimus, kuriuos prieš tai pramesdavo. Šie dalykai bus svarbiausia, žvelgiant į artėjančias rungtynes. Jose tikimės tik pergalės.