Penktadienį, kovo 7 d., Vilniuje vyko kasmetinė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Generalinės asamblėjos eilinė sesija. Jos metu sporto bendruomenei pristatyta 2024 metų finansinė ir veiklos ataskaitos, 2025 metų veiklos planas. Šiais metais svarbiu klausimu buvo 2025 m. biudžeto projektas – Generalinei asamblėjai buvo pateikti du skirtingi projektai ir patys LTOK nariai balsavo, kurį patvirtinti.
Veiklos paramos negaus 4 prieš LTOK interesus veikusios federacijos
LTOK Vykdomasis komitetas prieš vasario 24 d. posėdį buvo sulaukęs 17-os LTOK narių kreipimosi su siūlymu neskirti veiklos paramos keturioms federacijoms – Lietuvos biatlono (LBF), Lietuvos dviračių sporto (LDSF), Lietuvos lengvosios atletikos (LLAF) federacijos ir Lietuvos teniso sąjunga (LTS). Jos, per LTOK VK posėdį buvo sulaukusios įspėjimų, kaip veikiančios prieš LTOK interesus.
LTOK VK, atsižvelgusi į šių narių siūlymus, Generalinei asamblėjai teikė du biudžeto projektus – vienas skiriant veiklos paramą visiems LTOK juridiniams nariams, o kitas, atsižvelgiant į 17-os LTOK narių siūlymus, be paramos keturioms minėtosioms federacijoms.
Už pirmąjį biudžeto projektą – be paramos 4 minėtosioms federacijoms – balsavo 46 iš 60 Generalinėje asamblėjoje dalyvavusių LTOK narių. Už kitą biudžeto projektą, pagal kurį parama būtų paliekama visiems – balsavo 9 LTOK nariai.
„Konflikto nepavyko išvengti tada, kai mes kvietėme tas federacijas kalbėtis, – po renginio sakė LTOK prezidentė D. Gudzinevičiūtė. – Jie kalbėtis atsisakė du kartus, jiems buvo paskirti įspėjimai. Po pirmo kvietimo kilo didžiulė banga skundų ir aiškinimosi per žiniasklaidą, todėl nenuostabu, kad mūsų nariai girdėjo ir tai matė. Gavome 17-os narių siūlymą jiems neskirti finansinės paramos, o dabar buvo už tai buvo nubalsuota didžiąja dauguma.“
Primename, kad šios keturios LTOK narės sulaukė VK dėmesio, kadangi pirminiame Sporto įstatymo siūlyme LTOK buvo sudaryta išimtis dėl kadencijų ribojimo Vykdomajame komitete, jos pateikė siūlymą išimtį išbraukti. Tačiau tai nebūtų suderinama su Olimpinės chartijos principais. Remiantis Olimpinės chartijos 28 taisyklės 1.1 dalimi, Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) nariai privalo būti įtraukti į nacionalinio olimpinio komiteto vykdomąjį komitetą.
Taigi, šiuo metu galiojančiame Sporto įstatyme galiojanti norma, kad kolegialaus valdymo organo nariai privalo būti rotuojami, neatitinka Olimpinės chartijos reikalavimo dėl nerotuojamo IOC nario.
Planuojama, kad šiais metais LTOK pajamas gaus iš UAB „Olifėja“ mokamų dividendų ir IOC bei EOC tikslinių subsidijų. Iš viso tikimasi 4,391 mln. Eur. įplaukų, iš kurių 3,590 mln. Eur. sudarytų dividendai.
Didžioji dalis išlaidų šiemet numatomos olimpiniam sportui – 2,270 mln. Eur. Šios lėšos bus skirtos pasiruošimui 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinėms žaidynėms, dalyvavimui Europos jaunimo žiemos ir vasaros olimpiniams festivaliams.
Pagal LTOK Generalinėje asamblėjoje priimtą biudžetą, veiklos parama bus skiriama 36-ioms olimpinių sporto šakų federacijoms po 40 tūkst. Eur., 3 neolimpinio sporto šakų federacijoms – po 20 tūkst. Eur. Po 15 tūkst. Eur. paramos savo veiklai gaus LTOK narės, kurios yra Lietuvos skėtinės sporto organizacijos, propaguojančios olimpinį ir paralimpinį judėjimą.
2025 m. biudžetas bus deficitinis – planuojamos išlaidos sudaro 5,376 mln. Eur.
Asamblėjoje – Vyriausybės pažadas sportui
LTOK Generalinėje asamblėjoje dalyvavo Ministro Pirmininko patarėjas regionų politikos, nevyriausybinių organizacijų ir sporto klausimais Povilas Saulevičius, kuris sporto bendruomenei teigė turintis gerų žinių.
„Turime visai neblogų žinių sporto bendruomenei Lietuvos. Vyriausybė, tvirtindama savo programą, yra numačiusi gerokai didesnį paketą sporto veikloms finansuoti. Vyriausybė tikrai skirs didesnį dėmesį, ypatingai sporto medicinai, klubų, federacijų finansavimui.
Taip pat kreipsime didelį dėmesį į sporto švietimo kūrimą ir gimnazijų sporto klasių finansavimą. Žinutė tokia, kad ši Vyriausybė yra linkusi bendradarbiauti su sporto bendruomene ir skirti gerokai didesnį dėmesį, kurio, tikiu, trūko bene 30 metų“, – sveikinimo kalboje sakė P. Saulevičius.
2024 m. finansinė ataskaita
LTOK pajamos praėjusiais metais siekė 4,657 mln. Eur. LTOK valdomos UAB „Olifėja“ išmokėti dividendai pernai siekė 3,591 mln. Eur. IOC ir Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOC) tikslinės subsidijos buvo 882 tūkst. Eur.
LTOK išlaidos praėjusiais metais siekė 5,588 mln. Eur. 2,569 mln. Eur. buvo skirta olimpinio sporto finansavimui, 871 tūkst. Eur. buvo skirta olimpinio švietimo ir tarptautinių programų finansavimui, 891 tūkst. Eur. – projektai pagal IOC ir EOC skirtas subsidijas, o 1,256 mln. Eur. – LTOK administravimo išlaidos.
LTOK auditą atlikusios UAB „PricewaterhouseCoopers“ įgaliotas atstovas Artūras Štura patvirtino, kad organizacijos pateiktos finansinės ataskaitos yra teisingos. Revizijos komisijos pirmininkas Paulius Petraitis taip pat patvirtino, kad peržiūrėjus pateiktus dokumentus neatitikimų nebuvo rasta.
Sėkmingi renginiai
LTOK prezidentė pristatė išsamią Vykdomojo komiteto 2024 m. veiklos ataskaitą. Praėjusiais metais LTOK delegavo sportininkus į du olimpinius renginius: sausį Pietų Korėjoje vyko Jaunimo žiemos olimpinės žaidynės, o liepą Paryžiuje – itin sėkmingos vasaros olimpinės žaidynės, kur Lietuvos atstovai iškovojo 4 medalius.
2024 m. Lietuva minėjo šalies olimpinio judėjimo šimtmetį ir LTOK prezidentė priminė ryškiausius organizuotus renginius, minint šią sukaktį.
Į olimpinio švietimo projektus įsitraukė per 300 tūkst. dalyvių: pradedant nuo ikimokyklinio amžiaus vaikų ir jaunimo, pedagogų, per metus įgyvendinta 12 projektų ir programų.
„Ypatingai džiaugiamės bendradarbiavimu su pirmąja ponia Diana Nausėdiene. Esame jai ypatingai dėkingi už globą net trims projektams, pagalbą ir paramą skleidžiant olimpines vertybes bei fizinio raštingumo idėjas. Esame dėkingi Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai už visapusišką mūsų projektų ir sportininkų palaikymą“, – sakė D. Gudzinevičiūtė.
LTOK didelį dėmesį pernai skyrė gerajam valdymui, lyčių lygybei, sporto vadybai bei sportininkų ir trenerių asmeninių kompetencijų tobulinimui. IOC Olimpinio solidarumo finansuojamuose sporto vadybos mokymuose dalyvavo 57 sporto administratoriai.
Į Olimpinio solidarumo finansuojamas programas įsitraukė ir sportininkai, ir federacijos. 10 olimpinėms žaidynėms besirengiantys sportininkai gavo stipendijas: 5 vasaros sporto šakų atstovai Paryžiaus olimpinėms žaidynėms ir 5 žiemos sporto atstovai kitais metais vyksiančioms Milano ir Kortinos žiemos olimpinėms žaidynėms.
Ataskaitoje buvo prisiminta ir apie kitus ryškiausius LTOK renginius – sėkmingą, per 20 tūkst. žmonių pritraukusią „Olimpinę dieną“ Šiauliuose. Renginyje, kuris tapo Šiaulių miesto metų sporto renginiu, žmonės turėjo galimybę išbandyti 100 nemokamų sportinių veiklų. Per Paryžiaus olimpines žaidynes prie Baltojo tilto Vilniuje buvo įsikūrusi „LTeam“ fanų zona, kurioje per 12 tūkst. žmonių kartu stebėjo lietuvių startus bei turėjo daug pramogų – protmūšių, koncertų, vyko olimpinių prizininkų pasitikimai.
Metus vainikavę Lietuvos sporto apdovanojimai sukvietė geriausius olimpinio ir paralimpinio sporto atstovus.
Jaunimo festivaliai ir pasirengimas olimpinėms žaidynėms
LTOK generalinis sekretorius Mindaugas Griškonis pristatė detalų 2025 m. ir viso olimpinio ciklo 2025-2028 m. organizacijos veiklos planus. Šiemet į olimpinius renginius LTOK veža dvi rinktines. Vasarį Sakartvele vyko Europos jaunimo žiemos olimpinis festivalis. Vasarą Šiaurės Makedonijoje vyks Europos jaunimo vasaros olimpinis festivalis.
Kovo pabaigoje LTOK olimpinio sporto direktorė dalyvaus 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinių žaidynių misijos vadovų seminare. Balandį Los Andžele vyks atvirų durų dienos siekiant rengtis 2028 m. Los Andželo vasaros olimpinėms žaidynėms.
Generalinės asamblėjos sprendimu LTOK narystė buvo suteikta Lietuvos softbolo federacijai. Softbolas yra įtrauktas į 2028 m. Los Andželo vasaros olimpinių žaidynių programą.