Lietuvoje užvirus protestams dėl „Nemuno aušros“ partijai atiduotos Kultūros ministerijos, jų kontekste bręsta nesantaika ir sporto bendruomenėje.
Rugsėjo mėnesį Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešė, jog nuo kitų metų bus naikinama Nacionalinė sporto agentūra, kuri prieš trejus metus buvo įkurta su tikslu skaidrinti bei pakeisti finansavimo modelį sportui ir jo federacijoms.
2022 m. liepą veikti pradėjusios NSA pagrindinė misija buvo sukurti aiškias pinigų skirstymo gaires – taip finansavimas priklausytų ne nuo visuomeninių organizacijų, federacijų vadovų ar politikų simpatijų, o nuo rodomų sisteminių ir sportinių rezultatų.
Sutapimas ar ne, tačiau sulig jos atsiradimu stipriai pagerėjo Lietuvos pasiekimai kitose olimpinėse žaidynėse – jeigu 2020 m. olimpinėse žaidynėse penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė iškovojo vienintelį medalį (sidabro), tai Paryžiuje 2024 m. jų skaičius šoktelėjo iki keturių (du sidabro ir du bronzos).
„Iš pradžių buvo nežinios, kaip viskas veiks, bet atsirado daug gerų dalykų. Stipresnė kontrolė federacijoms, nes prieš tai buvo tikrai per daug laisvės daryti ką nori. Atsirado mechanizmai, daugiau atskaitomybės, socialinės garantijos, didesnės stipendijos, prasiplėtė stipendininkų ratas.
Finansavimas ateidavo laiku. Ne kaip anksčiau. Būdavo labai svarbu gauti pinigus sulig naujaisiais metais, nes taip buvo galima iškart planuoti varžybas, stovyklas ir taip toliau. Anksčiau būdavo taip, kad net balandį ar gegužę nežinodavai, kada tų pinigų sulauksi. Atsirado daug gerų dalykų. Visa sporto bendruomenė suprato, jog tas pokytis buvo naudingas“, – Skirmanto Malinausko tinklalaidėje kalbėjo Asadauskaitė-Zadneprovskienė, po sportininkės karjeros pabaigos tapusi politike ir dabar einanti Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkės pareigas.
Nepaisant to, rugsėjo mėnesį naujoji valdžia nusprendė naikinti NSA, nors, pasak Lietuvos sporto legendų, trenerių ir opozicijos narių, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nepateikė racionalių tokio sprendimo priežasčių.
Tarp pritariančių naikinti NSA buvo ir Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, pasak Malinausko, ne kartą kėlęs spaudimą dabartinei ŠMSM ministrei Ramintai Popovienei kuo greičiau išspręsti šį klausimą.
„Šiandien matome, kad viena dirbtinai sukurta biurokratinė institucija, skirstanti sporto lėšas, stokoja lankstumo, neišsprendė sporto organizacijų koordinavimo ir sklandaus sporto politikos įgyvendinimo problemų. Sporto valdininkai nutolo nuo sporto per šviesmečius. Jeigu kažkas neveikia, galbūt atėjo metas pokyčiams?“ – retoriškai savo metinėje kalboje Seime klausė Nausėda.
Savo tinklalaidėje Malinauskas teigia, jog Nausėdos kritiką NSA galėjo lemti absurdiška priežastis – pirmosios ponios Dianos Nausėdienės bičiulystė su sporto finansavimo galias susigrąžinti norinčio Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidente Daina Gudzinevičiūte.
Pastaroji LTOK prezidente pernai buvo perrinkta ketvirtai kadencijai.
Visgi tam, jog būtų grįžta prie senesnio modelio, aktyviai priešinasi iškilios Lietuvos sporto asmenybės, tarp kurių – ir Mykolą Alekną bei visą eilę kitų garsiausių šalies sportininkų prižiūrintis fizinio rengimo treneris Mantas Jusis.
„Faktas paprastas: Prezidentui teikiama klaidinanti informacija, o spaudimas „perdėlioti“ sporto sistemą virsta politiniu projektu. Spaudimas, nukreiptas prieš Nacionalinę sporto agentūrą, nėra apie progresą. Tai apie kontrolę. Tai apie grįžimą į „myliu–nemyliu“ laikus, kai sprendimai priklauso nuo įtakų, o ne nuo rezultatų.
Tai nėra reforma. Tai bandymas užvaldyti sistemą. Kai tie patys kuria taisykles, rašo tos pačios organizacijos projektus, vertina projektus, tada dalija pinigus ir prižiūri jų įgyvendinimą, skaidrumas miršta. Atsiranda projektų fabrikai su gražiomis antraštėmis apei vaikų aktyvumo skatinimą, o realybėje veikia pinigų įsisavinimo mechanizmai.
Kalbu tiesiai: niekas neturi teisės ardyti to, kas veikia.
Nacionalinės sporto agentūros nelieskite. Jokio reformavimo be nepriklausomos analizės ir atvirų konsultacijų su sportininkais, treneriais, federacijomis ir savivalda. Jokio modelio, kuriame iš anksto sudėliota įtakų dauguma ir ištuštintas skaidrumas.
Jei šis kelias bus prastumtas, tai bus valstybinio masto klaida. Būčiau pasirengęs grąžinti man įteiktą valstybės apdovanojimą prie Prezidentūros su užrašu: „Ačiū LR Prezidentui Gitanui Nausėdai už Lietuvos sporto sugriovimą.“ Tai nebūtų gestas prieš Lietuvą. Tai būtų gestas už sąžiningą sportą“, – feisbuke rašo treneris.
Jam, šuolininkei į aukštį Airinei Palšytei ir kolegei Seime Asadauskaitei-Zadneprovskienei talkina ir absoliuti Lietuvos lengvosios atletikos legenda Virgilijus Alekna.
„Turime 15-20 metų patirtį, kuomet buvo panašiai skirstomos Sporto fondo lėšos. Tas fondas skirstė 10 milijonų biudžetą (NSA skirstė jau 60 mln. eurų finansavimą, – red. past.), bet po to paskirstymo darbo turėdavo specialiosios tarnybos. Vykdavo visokie korupciniai dalykai“, – Malinausko tinklalaidėje teigė Alekna.
Visą Malinausko tinklalaidę galite žiūrėti žemiau: