Dramatiškai su Lietuvos futbolo rinktine lygiąsias priešpaskutinę minutę išplėšęs Edgaras Jankauskas neslėpė pasididžiavimo komanda.
Ketvirtadienį jo vadovaujama komanda po itin permainingos kovos išplėšė lygiąsias 2:2 su Juodkalnijos futbolininkais.
Lietuviai į priekį išsiveržė pirmieji, kuomet 71-ą minutę vos po keitimo pasirodęs Fiodoras Černychas išrašė rezultatyvų perdavimą šaltakraujiškai ataką užbaigusiam Gyčiui Paulauskui. Visgi tuomet Lietuvos rinktinė pati praleido du skaudžius įvarčius 78-ą ir 89-ą minutėmis. Kai atrodė, jog artėja pirmasis mūsiškių pralaimėjimas atnaujintame Dariaus ir Girėno stadione, driokstelėjo puikią ataką surengusio Justo Lasicko ir iš už baudos aikštelės ribų pasižymėjusio Černycho duetas.
„Pažinodamas save, ko gero, tradiciškai, liūdėčiau, tačiau privalome išmokti džiaugtis ir mažais dalykais, – po mačo spaudos konferencijoje kalbėjo Jankauskas. – Nors nesakyčiau, kad šiandienos lygiosios lygiosios yra mažas dalykas.
Labiausiai džiugu dėl to, kad žaidėjai jautė malonumą žaisdami su kamuoliu, vykdėme savo susitarimus, buvome agresyvūs. Nepamenu tokių rungtynių, kuriose kamuolį būtume kontroliavę ilgiau už savo varžovus. To ir siekėmė prieš rungtynes, norėjome ir kuo greičiau susigrąžinti kamuolius, ir žaisti su jais, būti agresyvūs. Šiandien padarėme 14 smūgių į vartų plotą. Ne visi buvo tikslūs, bet pasiekėme 2 įvarčius. Bet svarbiausia – kad kovojome iki galo, parodėme, kad neigiamas rezultatas mūsų dar nenuvaro į kapus. Šiandien vyrai kovojo tiesiog fantastiškai.“
– Kaip pavyko atsitiesti praleidus antrą įvartį jau 89-ą minutę?
– Kai pralaiminėji, labai sunku atsitiesti, juolab kai žaidi prieš galingą komandą. Tačiau likus kelioms minutėms atlikome keitimą, įmetėme aukščiausią žmogų rinktinėje Liną Klimavičių norėdami sukurti papildomą spaudimą baudos aikštelėje ir tai pasiteisino. Nepamenu, kada paskutinį kartą Lietuvos rinktinė pelnė tokį vėlyvą įvartį. Šiandien gal net įvykdėme daugiau užduočių nei planavome. Jeigu tokiais šuoliais judėtume toliau… Tačiau privalome padėkoti ir žiūrovams. Mes gerai žaidėme, tačiau varžovų palaikymas buvo fantastiškas.
– Ką labiausiai išskirtumėte iš šios dienos rungtynių?
– Ir Černycho įvartį, ir Lasicko pasidraskymą krašte bei rezultatyvų perdavimą, ir Paulausko ramybę mušant įvartį. Tokios rungtynės leidžia patikėti, kad galime žaisti futbolą ir žaisti prieš galingas komandas.
– Černychas po keitimo atliko rezultatyvų perdavimą ir pasižymėjo įvarčiu. Ar galime sakyti, jog tai buvo jo geriausios rungtynės?
– Jei ne geriausios, tai tikrai vienos iš tokių. Tačiau šiandien turime pažymėti visą komandą. Turime paminėti ir Justą, ir Gvidą, ir Edviną, ir po keitimų pasirodžiusius žaidėjus. Vyrai kovėsi kaip liūtai. Kai neturėjo kamuolio – draskėsi, kai turėjo, mėgavosi futbolu.
– Ar sutiktumėte, kad ši rinktinė, kalbant ir apie startinį vienuoliktuką, ir apie atsarginius žaidėjus, yra viena iš lygiausių istorijoje?
– Labai džiugina, kad turime lygiavečius keitimus, kuriuos padarius žaidimo kokybė ne tik nekrenta, bet kartais ir pagerėja. Išeiti į aikštę po keitimo nėra lengva, tačiau mūsų fizinio rengimo treneris Georgas Freidgeimas juos paruošia taip, kad jie būna pasiruošę bet kada išbėgti. Šiandienos rungtynės lengvos nebuvo, tačiau vyrai sužaidė tikrai puikiai.
– Ar esate matęs dar geriau žaidžiantį Justą Lasicką?
– Esu matęs (šypsosi). Justas visada gerai žaidžia. Jis – vienas iš komandos lyderių ir šiandien sunkiausiais momentais tai parodė. Tas jo rezultatyvus perdavimas išdraskius gynybą krašte buvo kaip iš garažo. Jis nusipelnė tokio pasirodymo.
– Šiandien rinktinė, rodės, dėl kamuolių buvo pasiruošusi perplėšti varžovams gerkles. Ar toks ir buvo planas prieš Juodkalniją?
– Mes ir laukėme fizinės kovos. Mūsų viena pagrindinių užduočių buvo pirmos 20 minučių, per kurias norėjome parodyti savo veidą – ar būsime agresyvūs, ar būsime pūkuoti. Manau, kad nuo pirmų minučių parodėme, kad mes čia esame šeimininkai. Jeigu galima taip sakyti, Juodkalnijos rinktinė yra dar bjauresnė Serbijos versija, kurioje galbūt žaidėjai nėra tokios žvaigždės ir dėl to yra dar agresyvesni, alkanesni. Labai džiugu, kad savo fiziškumu jiems pasiūlėme rimtą kovą.
– Kiek buvo svarbus momentas, kai VAR atšaukė 57-ą minutę pelnytą Juodkalnijos įvartį.
– Tas tikras trileris prasidėjo nuo 70 minutės. Tuo metu galvoje vyko minčių karai, važinėjo traukiniai. Bet apmaudžiausias buvo tas antras įvartis, nes jis atrodė tikrai neteisingas. Mes įmušę įvartį toliau kontroliavome kamuolį, turėjome dar vieną gerą šansą, bet tada po pusės minutės praleidome įvartį. Atrodė, kad būtų tikrai neteisinga, ir, panašu, kažkas aukščiau su manimi sutinka.
– Kodėl antrajame kėlinyje pakeitėte Marką Benetą?
– Jam sumušė kelio girnelę. Šiandien dar nelabai ką galime pasakyti, daugiau turbūt žinosime jau rytoj.
– Ar atsistatymas bus svarbiausia užduotis iki kitų rungtynių likus kelioms dienoms?
– Psichologiškai visada lengviau atsistatyti pasiekus teigiamą rezultatą. Šiandienos rungtynės pagal fizinius parametrus buvo alinančios ir sekinančios. To laiko gali ir neužtekti, tačiau darysime viską, kad sekmadienį būsime šviežesni.