Giedriaus Žibėno ir Vilniaus „Ryto“ komandos šeštadienį laukia tai, ką šį sezoną pavyksta įveikti sunkiai – lemiamas mačas LKL pusfinalio serijoje su Vilniaus „Wolves“.
Nors antrosiose serijos rungtynėse sostinės varžovus nupūtė 40 taškų, o trečiosiose kone visą laiką iniciatyvą laikė savo rankose, ketvirtasis mačas virto visai kitokiu.
Ketvirtadienį vykusio mačo trečiajame kėlinyje „Ryto“ deficitas buvo pasiekęs ir 28 taškus, o „vilkams“ nusileista 97:86.
„Nuo pat pradžių leidome pajausti žaidimą varžovams, nors įmetėme ir patys. Šiandien nebuvome pasiruošę atsiduoti gynyboje. Praleisti taškai kalba patys už save.Aikštėje neturėjome pavyzdžio ir dėl to kentėjome“, – apie ketvirtąjį serijos mačą kalbėjo Žibėnas.
– Kaip paaiškintumėte tą pasiektą 28 taškų deficitą?
– Iš varžovų nieko neatėmėme, matote patys tritaškių pataikymą ir niekieno kamuolius. Varžovai atkovojo daug kamuolių puolime, juos suklysti privertėme tik 10 kartų. Tai daug ką pasako. Kartais reikia ir paprasto pasididžiavimo padaryti pražangą. To šiandien nedarėme. Varžovai turi daug gerų žaidėjų ir natūralu, kad jeigu jiems leisi pajausti žaidimą, jiems užaugs sparnai.
– Ar tai yra nusiteikimo klausimas?
– Čia reikėtų klausti žaidėjų, bet manau, kad dalis tiesos yra.
– Jeigu dalis tiesos tame yra, kaip galima paaiškinti, kad komanda į vienas lemiamų rungtynių ateina ne visiškai nusiteikus?
– Manau, kad dabar jau viskas ne apie taktiką, o apie tai, kaip priimsime šį pralaimėjimą, kaip sureaguosime ir ką atsinešime į penktas rungtynes. Ar žaisime kartu, ar žaisime po vieną. Blogų momentų, žinoma, bus, tačiau į juos turime reaguoti teisingiau – ne po vieną, o kaip kolektyvas ir komanda.
– Kalbant apie taktiką, šiandien akivaizdžiai traumuotas žaidė Rasheedas Sulaimonas. Kiek akcentavote puolimą prieš jį?
– Nepavyko. Akcentas buvo, bet šiandien mums nepavyko jo atakuoti, nes turėdami deficitą labai greitai norėjome lyginti rezultatą, neturėjome kantrybės, prastai įžaidėme, nejudinome kamuolio, lūžo deriniai, galvos buvo per karštos. Daug kur degėme. Reikia analizuoti ir ruoštis penktoms rungtynėms.
– Kiek „Ryto“ žaidėjus galėjo užliūliuoti tai, kad nėra Jeffery Tayloro, Garrisono Brookso, Sulaimonas žaidžia viena koja?
– Nemanau, kad turėtų bent vienas iš mūsų tokią teisę rungtynėse, kuriose žaidžiama dėl finalo, kurios yra lemiamos. Nemanau, kad tokios mintys gali žaidėjams kirbėti.
– Trečio kėlinio viduryje nesiryžote imti minutės pertraukėlės, kai skirtumas dar buvo tik keliolika taškų. Kodėl?
– Todėl kad norėjome grįžti į rungtynes patys, deja, to padaryti nepavyko. Kažkur gal pavėlavau su minutės pertraukėle. Tikėjausi, kad rungtynės bus įtemptesnės ir norėjosi pasaugoti pertraukėles. Taip pat artėjo televizijos pertraukėlė. Tai lėmė šios priežastys.
– Ar lemiamose rungtynėse „Wolves“ turės psichologinį pranašumą?
– Nemanau, kad kažkas turės psichologinį pranašumą. Rungtynės prasidės nuo 0-0, rezultatas serijoje yra 2-2. Nemanau, kad lemiamame mače daug ką lems taktikos. Daugiau lems niekieno kamuoliai ir meistriškumas.
– Artūras Žagaras sužaidė geriausias sezono rungtynes. Kas nepavyko prieš jį?
– Kaip ir minėjau, šiandien ir kiti žaidėjai pas juos sužaidė gerai, nes leidome jiems pajausti ritmą. Kai leidi tokiems geriems žaidėjams pajausti žaidimą, jie tomis papildomomis erdvėmis pasinaudoja.
– Šiandien vėl nekrito tritaškiai, Lukas Uleckas prametė visus keturis ir šioje serijoje apskritai dar nėra pataikęs nė vieno. Ar tai yra psichologinis lūžis?
– Nemanau. Neturime tų psichologinių lūžių. Kažkada ims ir sumes. Varžovai taip pat kreipia daug dėmesio į pagrindinius metikus. Šiandien paprasčiausiai nebuvome kantrūs ir iki tikrojo metimo nueidavome labai retai.
– Pažiūrėjus į statistikos protokolą, pralaimėjimus šioje serijoje galima sieti su prastesniais Margirio Normanto pasirodymais. Šiandien jis rungtynių gale kažkiek pasigerino statistiką, bet buvo giliame minuse. Kiek siejate prastesnį „Ryto“ pasirodymą su jo žaidimu?
– Pralaimėjome visi kartu: treneriai, žaidėjai, komanda. Tikrai nedursime į kažką pirštu. Margiris supranta, kad yra svarbus komandos narys ir mums labai reikia to gero pavyzdžio, ypač iš kapitono. Kai matome pavyzdžius iš vedančių žaidėjų, visiems kitiems yra kur kas lengviau.
– Antras rungtynes laimėjote 40 taškų, šiandien deficitas siekė 30 taškų. Ar tokius didelius skirtumus galima aiškinti psicholiginiais lūžiais?
– Paaiškinčiau taip, kad atkrintamosiose egzistuoja trumpa atmintis ir kiekvienos rungtynės yra nauja istorija.
– Treneri, tikriausiai matėte tą vaizdo įrašą, kuomet eidamas į rūbinę galimai spjovėte ant varžovų suolelio. Gal galite tai kažkaip paaiškinti?
– Gal ir spjoviau, gal ir prie savo suolo spjoviau. Gerbiu visas komandas. Tuo metu galbūt buvo daug emocijų. Manau, kad daug epizodų yra hiperbolizuojama. Galbūt dėl to, jog tai yra „Rytas“, didesnė komanda. Kiek pamenu, tas pats buvo ir su treneriu Adomaičiu, Kairiu. Mums tai nieko naujo. Į tai reaguojame normaliai. Žinome, kad dėmesio ir hiperbolizacijų visada gausime daugiau. Jeigu kamera fiksuotų kiekvieną veiksmą – nežinau.
– Šį sezoną esate pralaimėję nemažai svarbių rungtynių. Tiek Čempionų lygoje, tiek KMT pusfinalyje. Su kiek nerimo pasitinkate penktas rungtynes?
– Einame su didžiule motyvacija, kad paneigtume tuos įsitikinimus ir nusistovėjusias klišes, kad didesnėse rungtynėse „Rytas“ kažkur prapuola. Tai mums kaip tik papildoma motyvacija.