Lietuvos krepšinio rinktinės strategas Rimas Kurtinaitis po sėkmingo finišo Europos čempionato atrankoje trumpai žvilgtelėjo į vasaros darbus, kuriuose dar matytų ir Mindaugą Kuzminską, nors šis su rinktinės marškinėliais pirmadienį sužaidė paskutines savo rungtynes.
Puolėjo atsisveikinimo rungtynėse lietuviai 82:75 atsirevanšavo estams ir Europos čempionato atranką baigė savo grupėje užimdami pirmą vietą.
„Žinojome, kad lengva nebus, nes estai – tikrai gera komanda, turinti daug jaunų vyrukų, kurie po kelerių metų turėtų būti dar geresni. Šiandien turėjome tam tikrų problemų. Kažkiek padėjo sirgaliai, o aš esu patenkintas pergale. Linkiu sėkmės ir estams, kuriuos taip pat noriu pasveikinti su jų Nepriklausomybės diena“, – teigė Kurtinaitis, spaudos konferencijoje ne kartą nulenkęs galvą prieš Kuzminską ir išreiškęs viltį, jog jo sprendimas trauktis iš rinktinės – laikinas.
– Ar prisimenate pirmą pažintį su 17-mečiu Mindaugu Kuzminsku „Sakaluose“ ir ar tuo metu būtumėte pasakęs, kad to jaunuolio laukia tokia karjera?
– Į priekį kažką sakyti visada sunku, bet pamenu, kad man padarė įspūdį jo plastiškumas, ūgis, bet kad išaugs į tokį žaidėją, kuris žais NBA… Dabar galėčiau sakyti, kad taip, tikėjausi, bet… Galvojau, kad jis bus žaidėjas. Tapo žaidėju ir labai geru. Esu patenkintas, kad man teko jį pažinti nuo pradžių, ir liūdžiu, kai jis jau yra beveik (šypsosi) nusprendęs baigti karjerą rinktinėje. Todėl nenorėčiau komentuoti šių dalykų, nes kartais jie yra emociniai. Man ir pačiam yra taip buvę. Žinau, kad jeigu reikės – Mindaugas grįš. Jis visada buvo rinktinėje, niekada neieškojo priežasčių joje nebūti. Žinau tik dar du tokius žmones – brolius Lavrinovičius, kuriuos kiek kviesi – tiek jie važiuos. Mindaugas – geras pavyzdys jaunimui, žmogus iš didžiosios raidės. Manau, kad mūsų keliai dar susitiks.
Matau jį krepšinyje. Jeigu jau ne žaidėjo pozicijoje, tai kažkur kitur. Žurnalistika tiktų (juokiasi). Darys podcastą, su Kleiza visus išnešios (šypsosi).
– Nenorėjote jo perkalbėti?
– Kalbėjome, bet tai yra tarp mūsų. Gaila tik dėl to, kad sužinojau tai paskutinis. Kaip jau esu ne kartą sakęs, kaip kaimo vyras sužinau paskutinis (juokiasi). Turbūt tokia lemtis.
– Ar jo vietą Europos čempionate galėtų užimti Eimantas Bendžius?
– Nenorėčiau dabar prisirišti prie pavardžių. Bendžius irgi buvo vienas pirmųjų, kurį iš „Perlo“ pakviečiau į „Rytą“. Tuo metu jis buvo tik metikas, bet dabar ir ginasi, ir skaito žaidimą. Yra labai patobulėjęs. Žinoma, praėjo daug metų, bet jis tapo labai geru krepšininku. Nenoriu dabar sakyti, kas bus, kas nebus, bet kaip kandidatą matau.
– Kiek jūs matote kartų skirtumus rinktinėje ir ar Mindaugas buvo tas, kuris tas kartas vienijo?
– Sakyčiau, kad mes, senesnė kartą, buvome daugiau orientuoti į rezultatą, nerinkome žodžių bendraudami vieni su kitais. Su Arvydu Saboniu buvome geriausi draugai, bet per treniruotes būdavo net arti muštynių, nes mums tikslas buvo viskas. Dabar atėjo nauja karta, kuriai svarbu, kokį žodį parinkti, negali keikti, grubiai kalbėti. Žmonės dabar yra jautresni visais klausimais ir ne tik krepšininkai. Kažką norint pasakyti, reikia rinkti žodžius. Anksčiau tai nebūdavo.
– Kuris jums rinktinės modelis atrodo priimtiniausias: iškart kviestis dvylika žaidėjų ar rinktis iš 16 kandidatų?
– Šiandien apie tai diskutavome, bet jau už kelių dienų rungtynės Baku. Šiuo metu koncentruotis į vasarą nenoriu. Savo pradinį darbą atlikome, šiandien jį užbaigėme. Šiandien diskutavome, kad greičiausiai kviesime 15 žaidėjų, kad turėtume tris penketus ir galėtume dirbti smagiai ir daug, bet su pakeitimais, kad turėtume ilgesnį pasiruošimo laikotarpį.