Augustas Marčiulionis pirmajame sezono derbyje pelnė 24 taškus ir pataikė tris tritaškius. Vilniaus „Rytui“ pergalės prieš Kauno „Žalgirį“ tai neatnešė, tačiau Algimanto Bružo analizėje šios rungtynės parodė, kaip pasikeitė įžaidėjo vaidmuo. Anksčiau pirmiausia perdavimo ieškojęs gynėjas dabar dažniau pats imasi užbaigti atakas.
„Jis išeina į aikštelę su mintimi, kad turi duoti impulsą taškais. „Rytui“ iš jo neužtektų vien kūrybos. Lyginant su praėjusiu sezonu, labai pasikeitė jo pasitikėjimas savimi“, – analizėje kalbėjo Bružas.
Ryškiausią pokytį Bružas mato Marčiulionio žaidime du prieš du. Gynėjas staigiai keičia kryptį, gali prasiveržti į abi puses ir užbaigti ataką abiem rankomis. Kai varžovas tikisi, kad jis pasinaudos užtvara, Marčiulionis neretai pasuka į priešingą pusę ir taip susikuria kelią iki krepšio.
Prieš „Žalgirį“ prireikė ir kitų sprendimų. Kauniečiai po užtvarų keitėsi ginamaisiais, kad apsunkintų Marčiulionio ir Gyčio Masiulio žaidimą du prieš du. Likęs prieš aukštesnį varžovą, įžaidėjas erdvės metimui ieškojo staigiais sustojimais ir apsisukimais. Kai po apsikeitimo mažesnis gynėjas likdavo prieš Artūrą Gudaitį, Marčiulionis greitai pastebėdavo šią persvarą ir perduodavo kamuolį aukštaūgiui.
Bružo vertinimu, rezultatyvių perdavimų vidurkis šio gebėjimo iki galo neatspindi. Marčiulionis įsiveržęs į baudos aikštelę geba sustoti ir palaukti, kol atsivers perdavimo linija. Jei kelias iki lanko uždarytas, jis gali ataką užbaigti aukštu metimu viena ranka. Pasak Bružo, toks metimas ypač praverstų Eurolygoje, kur prie krepšio lauktų aukštesni ir geriau metimus blokuojantys varžovai.
Marčiulionio tritaškiai trečiajame kėlinyje padėjo „Rytui“ išsilaikyti rungtynėse, kai iniciatyvą perėmė kauniečiai. Bružas atkreipė dėmesį į tai, kaip įžaidėjas baudė nuo jo į pagalbą atsitraukiančius gynėjus. Gavęs kamuolį laisvas, jis drąsiai mesdavo.
Bružo analizėje pateiktais duomenimis, Marčiulionis pataiko 35 proc. laisvų metimų iš toli po perdavimo ir 27 proc. tritaškių po driblingo. Analitikas išskyrė ankstyvus metimus, kai varžovas pralenda po užtvara, o įžaidėjas iškart meta. Jo vertinimu, Marčiulionis geresnių progų susikuria išlaukęs, o po driblingo į kairę meta sklandžiau nei judėdamas į dešinę.
Gynyboje krepšinio apžvalgininkas išskyrė tvirtas Marčiulionio kojas ir gebėjimą prasibrauti pro užtvaras. Kai įžaidėjas kamuolį valdantį varžovą pasitinka anksti, jis spėja apeiti užtvarą ir išlikti prieš savo žmogų. Kai pasitinka per vėlai, varžovas lengviau įgyja persvarą. Daugiau nuoseklumo Bružas pasigenda ir gynyboje be kamuolio, ypač kai padėjus komandos draugui tenka grįžti prie metiko.
Svarstydamas, kuo Marčiulionis galėtų būti naudingas „Žalgiriui“, Bružas jį palygino su Arnu Velička. Analitiko vertinimu, Velička geriausiai atsiskleidžia tada, kai dažnai valdo kamuolį ir gali diktuoti komandos puolimą. Marčiulioniui geriau tiktų nuo suolo kylančio įžaidėjo vaidmuo. Jis gali įnešti aštrumo prasiveržimais ir kantriai sužaisti du prieš du, net kai didžiąją rungtynių dalį puolimui vadovauja kiti.
„Jeigu taip ir toliau žais, tikrai matau jį kitą sezoną „Žalgiryje“, – sakė Bružas. Jo nuomone, jeigu kauniečiams prireiktų pamainos Dovydui Giedraičiui, Marčiulionis būtų pirmas kandidatas jo sąraše.