Bent trumpam iš Kęstučio Kemzūros Vilniaus „Wolves“ komandos vairą perėmęs Nedas Pacevičius kalbėjo apie įtemptą parą.
Sekmadienį jo vadovaujami „vilkai“ atsakomajame KMT ketvirtfinalio mače sužaidė lygiosiomis su Kauno „Žalgiriu“, tačiau į finalo ketvertą dėl triuškinančios pergalės pirmosiose rungtynėse žengė būtent pastarasis.
Dar tą pačią dieną „Wolves“ išplatino pranešimą apie tai, kas tikriausiai brendo jau kurį laiką – atsisveikinta nuo praeito sezono vidurio klubo vairą iš Rimo Kurtinaičio perėmusiu Kemzūra.
„Pirmiausia sveikiname „Žalgirį“ su patekimu į finalo ketvertą. Bent jau imant pirmas rungtynes, jie to nusipelnė absoliučiai. Šiandien žaidėjams siuntėme žinutę, kad jie neturi ką pralaimėti, o „Žalgiris“ turėjo. Stengėmės iki galo atiduoti save ir kabintis. Aišku, tas rezultatas toks, kad nei džiaugtis, nei liūdėti, bet iš kokybinės ir kovos pusės viskas buvo gerai.
Šiandien pamačiau 5 ar 6 momentus, kai kovodami dėl „50 prieš 50“ kamuolių žaidėjai atsidūrė ant žemės. Man tai yra didžiausia pergalė.“
– Prieš kiek laiko sužinojote, jog tapsite vyr. treneriu?
– Tik vakar vakare. Žaidėme be derinių (juokiasi). Neturėjau nė vienos treniruotės. Rungtynių metu kažkokių minčių yra, kažkur bandai panaudoti patirtį, matėme, kur „Žalgirį“ geriausia atakuoti asmeninėse dvikovose, bet….
– Ar klubo vadovybė jus paliks iki sezono pabaigos, ar yra kažkokių kitų minčių?
– Gyvename diena iš dienos. Šiuo metu turiu kontraktą kaip trenerio asistentas ir kol kas yra taip. Dabar galime daug spėlioti. Darbo biržoje irgi reikia žmonių, su Mariumi tokiu atveju užpildysime tas vietas.
– Ar turite viduje kažkokį paaiškinimą, kas lėmė tą prastą atkarpą prieš Kemzūros atleidimą?
– Daug kas to klausė ir patys ieškojome atsakymų. Bet jeigu juos būtume turėję, ir pats žaidimas būtų buvęs geresnis. Kažkiek buvo sunku, bet pirmiausia noriu išreikšti palaikymą ir padėką Kemzūrai. Jo dėka esu šiame klabe. Pernai jis mane iškrapštė iš ten, iš kur nedaug kas grįžta. Aš ir kiti štabo nariai iš jo gavo be galo daug pamokų. Sunkus momentas treneriui, bet palaikymas jam. Manau, kad bet kas jo vietoje būtų priėmęs panašų sprendimą.
– Pernai panašiai perėmėte Utenos „Juventus“ vairą iš Žydrūno Urbono, dabar – „Wolves“ komandoje. Kokius matote pagrindinius skirtumus šių atvejų?
– Kad komandą perėmiau 2 mėnesiais anksčiau nei Utenoje. Tai ir yra pagrindinis momentas. Ten, žinoma, buvo kita situacija, nes buvo žaidžiama tik LKL ir buvo likęs tik paskutinis ratas. Čia vis dar žaidžiame Europos taurėje. Faktas, kad ten šansų jau nebeturime, bet tų runtynių liko ir nenorime baigti pasirodymo ten skaudžiais pralaimėjimais. Situacijos gal kažkiek ir panašios, bet aš matau tų skirtumų.
– Jeigu liktumėte pagrindiniu treneriu, ar bandytumėte kažką kviestis kaip asistentą?
– Atvirai pasakysiu, kad pastarąją parą tokių minčių neturėjau. Jos buvo kiek kitur.
– Sergejų Maslobojevą gal?
– Jei tik jis sutiktų – pačiu pirmu numeriu (juokiasi).
– Prieš savaitę Adas Juškevičius buvo atskirtas nuo komandos, bet po pokyčių trenerių štabe gal yra šansų, kad jis sugrįš?
– Dabar sunku pasakyti. Per daug viskas šviežia ir nauja. Didžiausias susitelkimas buvo į rungtynes su „Žalgiriu“. Kažkiek viskas nusės, susėsime su klubu ir išdiskutuosime tam tikrus dalykus.