Kėdainių „Nevėžio“ vyriausiojo trenerio poste debiutuosiantis Evaldas Beržininkaitis per savo karjerą spėjo padirbėti su ne vienu garsiu krepšinio specialistu, o dabar sukauptas žinias ir skirtingas idėjas mėgins pritaikyti kurdamas savo komandą.
42-ejų specialistas pasakojo, kad sprendimas priimti „Nevėžio“ pasiūlymą buvo gana greitas. Pokalbio su Kėdainių klubo vadovais metu treneris iš karto išdėstė savo būsimos komandos viziją.
„Turėjome vaizdo pokalbį su visa vadovybe ir nebandžiau kažko gražiai įvynioti į popierėlį. Tiesiog aiškiai pasakiau, kaip įsivaizduoju visą procesą, komandą, jos žaidimą ir žaidėjus. Jie pristatė savo viziją. Turėjome gerą 30 minučių pokalbį.
Pokalbis, atrodo, buvo penktadienį. Jie sakė, kad paskambins pirmadienį, bet gavosi taip, kad tą patį vakarą paskambino mano agentui ir susitarėme“, – pasakojo Beržininkaitis.
„Nevėžio“ direktorius atskleidė, kad buvo kalbamasi ne su vienu kandidatu, tačiau būtent E. Beržininkaitis paliko geriausią įspūdį.
„Kalbėjomės tikrai ne su vienu treneriu, bet Evaldas paliko geriausią įspūdį. Mūsų ir jo vizijos sutapo. Labai džiaugiamės, kad jį pavyko pasikviesti. Darbas pirmiausia prasidėjo nuo trenerių štabo komplektavimo, o kai jį turėjome, pradėjome žaidėjų paiešką“, – teigė klubo vadovas Linas Vaigauskas.
Beržininkaičio kelias profesionaliame krepšinyje prasidėjo Kauno „Žalgiryje“. Per ilgus metus trenerio asistento ir skauto pozicijose jam teko dirbti su Sauliumi Štombergu, Gintaru Krapiku, Šarūnu Jasikevičiumi, Martinu Schilleriu, Kaziu Maksvyčiu, Andrea Trinchieri ir kitais specialistais.
Ypač didelę įtaką jam padarė beveik penkeri metai Jasikevičiaus trenerių štabe.
„Iš Šaro pasiėmiau labai daug dalykų. Penkerius metus dirbdamas kartu, net ir nenorėdamas kasdien girdi jo reikalavimus žaidėjams, kalbas apie garsiąsias detales ir kitus dalykus.
Schilleris irgi turėjo daug įdomių, vadinamųjų amerikietiškų dalykų, ypač treniruotėse. Netgi turiu derinių, kurie man patiko ir kuriuos esu įsidėjęs į savo „playbooką“.
Kazį labai gerbiu. Buvo ir prasčiausias sezonas, kurį užbaigėme, bet turėjome ir Eurolygos atkrintamąsias. Su Kaziu tikrai buvo smagu dirbti, buvo labai protingų idėjų. Daug dalykų išliko ir dabar juos jau naudoju treniruotėse“, – pasakojo treneris.
Savo pėdsaką paliko ir darbas su Virginijumi Šeškumi.
„Iš Virginijaus Šeškaus – jo avantiūra kai kuriose situacijose. Atrodo, galbūt taip nereikėtų daryti, bet matai, kad tai pasiteisina. Jis taip pat turi savo supratimą“, – kalbėjo Beržininkaitis.
„Trinchieri, kad ir koks jis būtų kaip žmogus – gali jį mėgti arba nemėgti, bet kaip treneris jis yra aukščiausio lygio. To niekas nepaneigs.“
Paskutinis Beržininkaičio etapas prieš sugrįžtant į Lietuvą buvo darbas Japonijoje Dainiaus Adomaičio štabe.
„Dainiaus ir Šaro filosofijose yra daug panašumų – kamuolio judėjimas, neužstrigimas vienoje vietoje, kamuolio judinimas iš vienos pusės į kitą, siekis priversti gynybą dirbti.
Japonai nėra aukšti žmonės, bet dauguma jų fiziški. Intensyvumas, krepšinio greitis ir kontakto lygis ten skiriasi nuo LKL. Daug žaidėjų yra darbiniai, pasiaukojantys. Kalbant apie taktiką, buvo naujų dalykų, ypač iš australų, kuriuos panaudosiu ir Kėdainių „Nevėžyje“, – atskleidė treneris.
Beržininkaitis pripažino, kad mintys apie savarankišką trenerio karjerą pradėjo bręsti dar dirbant Lietuvoje.
„Jau keletą metų pradėjau labiau gilintis į tam tikras situacijas – kaip jas spręsčiau, jeigu būčiau vyriausiasis treneris. Pradėjau kaupti informaciją, atsirinkinėti derinius, skautinti Eurolygos ir rinktinių aukščiausio lygio trenerius. Tas idėjas ir derinius dėjausi į savo „playbooką“.
Ypač mane pastūmėjo dveji metai Japonijoje. Išvykdamas savo artimiausios aplinkos žmonėms sakiau: dabar išvažiuoju, paragausiu legionieriaus duonos, o kai grįšiu į Lietuvą, reikės galų gale priimti šitą žingsnį“, – teigė jis.
Kėdainiuose treneris žada itin daug dėmesio skirti gynybinei drausmei, tačiau puolime žaidėjams ketina suteikti daugiau laisvės.
„Gynyboje visos taisyklės bus labai griežtos ir spausiu, kad jų būtų laikomasi. O puolime pas mane nebus taip, kad po vienos klaidos žaidėjas sės ant suolo. Jie neturi jausti įtampos, turi mėgautis puolimu ir bandysime tai įdiegti.
Kaip pavyks – pamatysime. Dabar lengva vienaip kalbėti, o kai prasidės rungtynės ir susidursime su realybe, galbūt bus visai kitaip“, – šypsojosi Beržininkaitis.
„Nevėžio“ vadovų ir naujojo trenerio požiūriai sutapo ir komplektuojant komandą. Kėdainiškiai norėjo jaunos, greitos, atletiškos ir alkanos ekipos.
„Kėdainiai yra gera terpė žaidėjams. Dauguma čia pasikelia savo vertę ir išvažiuoja į geresnius klubus. Norime ir dėl klubo, ir dėl pačių žaidėjų, kad jie žengtų žingsnį į priekį, kad „Nevėžis“ jiems būtų stotelė kilti aukščiau.
Mūsų tikslas – eiti kovoti dėl kiekvieno kamuolio ir, kaip sakoma, graužti parketą. Evaldas to reikalauja ir žaidėjai tai žino. Kiekvienos rungtynės mums bus labai svarbios.
Rinkome bėgančią, greitą ir šoklią komandą. Tokia buvo Evaldo vizija, ji sutapo su mūsų požiūriu“, – kalbėjo „Nevėžio“ direktorius Linas Vaigauskas.
Pasak jo, klubui pavyko prisivilioti praktiškai visus prioritetinius kandidatus.
„Galima sakyti, kad visas pirmąsias opcijas, kurių norėjo Evaldas ir trenerių štabas, pasirašėme.“
Vienas svarbiausių patyrusių žaidėjų komandoje bus Paulius Petrilevičius.
„Paulius visų pirma yra patirtis. Jis vietinis žaidėjas, jau sukaupęs patirties ir LKL yra gerbiamas žaidėjas. Jis nebuvo mano pasirašymas, todėl labai džiaugiausi, kad „Nevėžis“ paskubėjo ir tokį žaidėją radau jau atėjęs“, – sakė Beržininkaitis.
Klubo vadovai Petrilevičių matė ir kaip svarbų žmogų rūbinėje.
„Norėjome kapitono – tikro kapitono, lietuvio, kuris turi žodį. Apie Paulių žinome daug gero, kiek jis padaro rūbinėje. Per rungtynes jis aikštėje būna tarsi treneris“, – teigė direktorius.
Beržininkaitis nemažai tikisi ir iš Danieliaus Lavrinovičiaus.
„Danielių puikiai žinau, nes būtent iš Kėdainių mes jį pasiėmėme į „Žalgirį“. Žinau, dėl kokių gerųjų savybių jį pasiėmėme. Aišku, „Žalgiryje“ konkurencija buvo didelė, vėliau jis išėjo į „Lietkabelį“, o traumos neleido jam iki galo atsiskleisti ir galbūt žengti kito žingsnio.
Net neabejoju, kad jeigu jis bus sveikas, bus labai svarbus mūsų komandos žaidėjas“, – kalbėjo treneris.
Potencialo Evaldas Beržininkaitis mato ir Nedo Montvilos žaidime.
„Jį puikiai žinau iš „Žalgirio“ jaunimo sistemos, jis ateidavo treniruotis su pagrindine komanda. Truputį nustebino, kad per tiek metų jis savęs taip ir neatrado. Galvojau, kad gali žaisti žymiai geriau.
Manau, kad pagrindinė jo problema yra pasitikėjimas ir psichologiniai dalykai. Reikės rasti priėjimą prie jo ir įtikinti, kad jis yra geras žaidėjas, gali kurti rezultatą ir būti ne keturių ar dviejų taškų vidurkio žaidėjas, o duoti žymiai daugiau“, – dėstė Evaldas Beržininkaitis.
„Nevėžio“ direktorius taip pat atskleidė, kad artėjančiam sezonui numatytas klubo biudžetas sieks maždaug milijoną eurų.
„Žiūrint į biudžetą, jis bus apie milijoną. Atėjo ir naujų rėmėjų, dar kalbamės su esamais rėmėjais papildomai. Žaidėjams taip pat esame pasilikę tam tikrą eilutę – visko gali pasitaikyti, todėl turime galimybę papildyti komandą“, – sakė Linas Vaigauskas.
Beržininkaitis pripažįsta, kad Europos turnyruose žaisiantys LKL klubai dėl didesnių finansinių galimybių įgyja pranašumą komplektuojant sudėtį. Kita vertus, „Nevėžis“ tikisi išnaudoti tai, kad varžovams teks rungtyniauti keliais frontais.
„Europos turnyras reiškia, kad komanda įdomesnė rėmėjams, ateina daugiau pinigų ir atsiranda didesnės galimybės paimti geresnių žaidėjų.
Bet mano patirtis „Žalgiryje“ puikiai parodo, kaip sunku po Europos turnyro grįžti žaisti LKL rungtynių. Mes tuo metu treniruosimės, turėsime laisvą savaitės vidurį. Čia atsiranda energijos ir motyvacijos klausimas. Ypač legionieriai kartais pradeda skirstyti turnyrus: čia Europa – turiu pasirodyti ir atiduoti daugiau energijos, o čia LKL – kaip nors. Tuo reikės naudotis“, – teigė Beržininkaitis.