Į kitą pasaulį nublokštas rinktinės gynėjas: „Reikės gyventi su šia gėda“

O, Sportas!
Autorius O, Sportas!
2 min skaitymo trukmė
Klaudijus Upstas (Elvio Žaldario nuotr.)

Lietuvos futbolininkai Danijoje rinktinių langą „uždarė“ vienu skaudžiausių pralaimėjimų per pastaruosius keletą metų, o nacionalinės komandos gynėjas Klaudijus Upstas atskleidė, jog lygių skirtumą pajautė vos įžengęs į aikštę.

Vienas iš Kauno rajono „Hegelmann“ lyderių su visa Lietuvos rinktine antradienį atsidūrė it kitoje futbolo planetoje, iš kurios Edgaro Jankausko kariauna išvyksta nuleistomis galvomis ir nukabintomis nosimis – jau po 23 minučių 0:3 atsilikinėję lietuviai kontroliniame mače prieš Daniją galiausiai krito 0:5 ir patyrė didžiausią pralaimėjimą per pastaruosius trejus metus.

„Labai sunku kalbėti. Nereikia ieškoti jokio pozityvo. Reikia viską priimti taip, kaip yra. Lygių skirtumas pasijautė milžiniškas. Ar ta raudona kortelė, ar ne… Nuo pat pradžių pasijautė, kad ta komanda yra galinga. Viską ir išsprendė tas lygių skirtumas. Nereikia ieškoti jokių pozityvumo žiubsnelių. Pralaimėjome ir stipriai“, – kalbėjo Upstas.

– Ar Danijos rinktinė – galingiausias jūsų karjeros varžovas?

– Žinoma, kad galingiausias. Aš tokios patirties neturėjęs, vieną kartą gyvenime gal ir žaidžiau prieš 15 tūkst. žmonių, o čia dar teko susidurti su tokia galinga rinktine. Tokie įspūdžiai. Pamačiau, kur esu aš ir kur yra Danijos komanda.

– Kaip po tokio pralaimėjimo reikėtų judėti į priekį?

– Pamokų galima gauti po kiekvieno pralaimėjimo, bet po tokio rezultato… Žaidime visiškai nebuvo kokybės. Kokios čia gali būti pamokos? Kad geriau atliktume perdavimą? Galime jį atlikti, bet kai pasirodo, kad varžovas stipriai spaudžia, kažkur neišeiname ir kažko nepadarome. Tiesiog reikia viską priimti ir toliau dirbti savo klubuose.

– Sunku nenuleisti rankų po tokių pamokų?

– Nėra kalbos apie rankų nuleidimą. Sunkiausia šiuo atveju yra tai, kad kitos rinktinės rungtynės bus po kelių mėnesių, o per tą laiką visiems reikės su šiuo pralaimėjimu gyventi. Klube pralaimėjai, kitą savaitgalį sužaidei, laimėjai, ir tą nesėkmę visi pamiršo. Dabar teks gyventi su šita gėda iki rugsėjo mėnesio, o tada reikės pergalės, kad šios rungtynės pasimirštų.

Pasidalinti