Kauno „Žalgiris“ patyrė antrą pralaimėjimą dviguboje Eurolygos savaitėje. Namuose nusileista Monako ekipai – 79:83.
Nesėkmingai rungtynės susiklostė Monako ekipos lietuviui. Donatas Motiejūnas ant parketo praleido 15 min. ir nepelnė nei taško (0/5 dvit., 0/1 tri.) bei rungtynes baigė su -5 naudingumo balais.
Po rungtynių DMo nesigraužė dėl savo asmeninio pasirodymo, teigdamas, kad svarbiausia yra komandinės pergalės. Motiejūnas atskleidė tikįs, kad „Žalgiris“ grįš į pergalių kelią, o Edmondas Sumneris taps svarbia komandos dalimi.
Motiejūnas nei akimirkos nedvejojo, paklaustas ar vasarą atvyks į rinktinę.
„Niekada nebuvo lengva. Dar nebuvo nei vienos lengvos pergalės prieš „Žalgirį“. Žinojome ir eidami į šias varžybas, kad nebus lengva ir šiandien. Džiugu, kad laimėjom – labai reikalinga pergalė. Aišku, gaila „Žalgirio“.
– „Žalgiris“ buvo perlaužęs rungtynes, kas leido grįžti į jas ir laimėti?
– Nustojome žaisti savo žaidimą, nustojom skirstyti kamuolį, jie tikrai gerai gynėsi tam tikruose epizoduose. Berods tik 7 ar 8 taškus įmetėme trečiame kėlinuke. Toks žaidimas visiškai netenkino. Džiugu, kad paskui pavyko tą koncentraciją pakeisti, išpildėme trenerio paruoštus derinius ir laimėjom rungtynes.
– Pačiam rungtynės nesusiklostė, ar čia yra psichologinis faktorius?
– Nežiūriu aš į psichologinį faktorių. Na, nepavyko šiandien, bet svarbiausia – komanda laimėjo. Čia svarbiausias dalykas. Mūsų tikslas yra bendras, o ne individualūs kažkokie pasiekimai. Džiugu, kad komanda laimėjo ir aš džiaugiuosi kartu.
– Buvote Belgrado pragare, dabar „Žalgirio“ pragaras. Gal galite palyginti šias 2 arenas?
– Tikrai sunku žaisti. Ypač kai „Žalgiris“ ant bangos – fanai labai daug energijos atiduoda. Tuo metu, kai jie ant bangos – labai sunku juos sulaikyti.
– Kokį įspūdį paliko Edmondas Sumneris?
– Manyčiau tikrai neblogą. Matosi, kad žmogus dar neatsigavęs po skrydžių, po visko, bet tikrai daug „Žalgiriui“ pridės.
– Sakėt, kad gaila „Žalgirio“. Kaip jūsų akimis tos visos nesėkmės ir traumos?
– Tokių dalykų nelabai nuspėsi. Tiek Arno trauma, tiek Luko. Čia gyvenimas – kartais nei vienas žaidėjas nesusitraumuoja, kartais būna va taip. Sunku treneriui verstis be tiek daug žaidėjų pagrindinių. Sunku ir komandai psichologiškai, kai tokie dalykai darosi. Tikiuosi, kad visi greiti grįš, o „Žalgiris“ grįš į pergalių kelią.
– Netrūksta kritikos tiek žaidėjams, tiek treneriui. Kaip jūs vertinate šitą situaciją?
– Ignas Brazdeikis buvo parduotas, Mitrou-Longas išvažiavo, 3 žaidėjai susitraumavo. 5 žaidėjų nebuvimas komandoje kardinaliai keičia trenerio sprendimus. Jis turi ieškoti, kam duoti didesnę atsakomybę, turi verstis su tuo, ką turi. Tikiu, kad jie grįš į pergalių kelią.
– Kaip sekasi po žaidimo rinktinėje išlaikyti sportinę formą?
– Treneris vietinėje lygoje mane pasaugo, duoda pailsėti nemažai. Praeitais metais to žymiai mažiau gaudavau. Šiemet leidžia daugiau pailsėti. Treneris Mikalauskas dirba savo darbą, tad viskas tvarkoj, važiuojam į priekį.
– Šią vasarą esate pasiruošęs sugrįžti į rinktinę?
– Tikrai taip.
– Kaip sureagavote į burtus?
– Sirgaliai labai džiūgavo, bet nepamirškim, kad tai yra krepšinis ir visos komandos moka žaisti. Nebėra taip, kaip būdavo prieš 20 metų, kad nuvažiuosi ir į visus kojas nusivalysi.
– Ar Monakas turės kada nors tokį palaikymą?
– Matote, Prancūzija yra futbolo šalis.