Kauno „Žalgirio“ strategas Andrea Trinchieri po nesėkmingos metų pradžios ir pralaimėjimo Pirėjo „Olympiacos“ komandai išskyrė
Ketvirtadienio vakarą „Žalgiris“ pirmosiose antrojo rato namų rungtynėse prieš vienus iš Eurolygos favoritų krito 85:92.
Kauno ekipa antrajame kėlinyje turėjo 12 taškų pranašumą, tačiau po pertraukos dar kartą krito į duobę. Jei pirmoje pusėje į varžovų krepšį buvo suversti 52 taškai, antroje – tik 33.
„Jausmas labai kartus, nes žaidėme labai sunkiai, turėjome puikią pirmą pusę, kentėjome, bet niekad nepasidavėme. Darėme klaidų, iš trijų taškų zonos metėme 38 proc. tikslumu, iš dviejų taškų – 72 proc. Už „Olympiacos“ atkovojome 8 kamuoliais daugiau, tačiau mus pražudė vienas skaičius – 19 klaidų. Tikiu, kad arba mokaisi, arba miršti.
Tai – evoliucija, apie kurią Darwinas kalbėjo prieš daug metų. Tik tie, kurie prisitaikys, išgyvens. Galiu pasakyti daug apie klaidas, bet žaidėme prieš labai gerą komandą. Mes kėlėme problemų jiems, jie – mums. Vienintelis dalykas, kuris buvo ne mūsų pusėje – galutinis rezultatas“, – teigė Trinchieri.
Prieš „Olympiacos“ žalgiriečiai krito jau aštuntą kartą iš eilės, o po pastarosios nesėkmės Kauno komandą gali pasivyti ir už įkrintamųjų zonos esančios ekipos.
„Mums reikia geros pergalės. Tik tiek ir nieko daugiau. Šiandien turėjome gerą galimybę. Belgrade prieš „Maccabi“ sužaidėme blogiausias sezono rungtynes. Šiandien žaidėme gerai ir turėjome galimybę laimėti, bet to neužteko. Turime persigrupuoti, priimti iššūkį ir toliau dirbti sunkiai. Tikiuosi, kad pergalė pakeis mūsų būseną“, – vylėsi Trinchieri.
– Kodėl po pertraukos taip apsivertė abiejų komandų pataikymas iš toli?
– Neįmanoma žaisti prieš tokią gynybą, jeigu nerizikuoji. Kontakto lygis, jų fiziškumas… Ar turėjome mesti 80 proc. tikslumu iš dviejų taškų zonos? Man visas yra labai aišku. Tada praradome pasitikėjimą. Skaičiai pasako viską. Nemetant baudų neįmanoma laimėti rungtynių. Paprasta matematika.
– Kelis kartus įsivėlėte į kalbas su teisėjais. Apie ką su jais komunikavote?
– Pirmiausia, išnaudojau dvi vaizdo peržiūras, kurių neturėjau išnaudoti. Turėjome problemų komunikuojant. Vieną kartą jie Smailagičiui užfiksavo pažeistą trijų sekundžių taisyklę, tačiau keturis kartus tai darė ir Milutinovas bei Vezenkovas, kuriems teisėjai nešvilpė. Jų komunikacijos lygis buvo blogiau nei vidutiniškas.
– Ar nesusidaro įspūdis, kad „Žalgiris“ per daug kliaujasi tritaškiais?
– Jeigu nemeti baudų, kaip gali žaisti? Tuomet reikia perdozuoti su tritaškiais. Aš turiu tikslų paaiškinimą. Efektyviausi metimai krepšinyje yra baudų metimai ir tritaškiai. Bandėme „Olympiacos“ išvesti iš baudos aikštelės, nes jie yra labai dideli. Mums tai pavyko padaryti. Daugiau iš savo žaidėjų prašyti negaliu.
– Vezenkovas per pirmus du kėlinius pelnė tik 5 taškus, tačiau antroje dalyje vis tiek susirinko savo statistiką. Kas po pertraukos nesisekė prieš jį?
– Praradome kantrybę. Šeši jo metimai iš po krepšio – mūsų pačių kaltė. Kamuolys jį pasiekdavo labai lengvai. Manau, kad kelis kartus jis užsibūdavo baudos aikštelėje ilgiau nei tris sekundes. Kai turi ilgai po krepšiu stovintį žaidėją, tai varžovams suteikia pranašumą. Bet ir mes buvome blogi, praradome kantrybę, bandėme reikalauti pražangų. „Olympiacos“ – labiausiai patyrusi komanda. Mano komanda, Lonnie Walkeris, Sylvainas Francisco žaidė sunkiai, tačiau jų patirties ir fiziškumo mums buvo per daug. Viskas prasideda nuo emocinės dalies. Jeigu esi geros nuotaikos, žinai, ką darai, esi apdovanojamas už savo sunkų žaidimą baudomis, tada viskas tampa lengviau, bet „Olympiacos“ turi gynybą, kuri iš varžovų atimą visą norą žaisti. Muša, tranko, laiko, kimba… Gerai žaidėme pirmas 20 minučių, tačiau neįmanoma laimėti, jeigu nemeti baudų.
– Prabilote apie Darwino evoliucijos teoriją. Kokio evoliucinio žingsnio dabar reikėtų „Žalgiriui“?
– Turime išmokti žaisti prieš tokias fiziškas komandas, laikyti žaidimą savo pusėje, o ne nusivilkti ten, kur kita komanda nori.
– Bryantas Dunstonas ir Alenas Smailagičius surinko 21 tašką, atkovojo 8 kamuolius. Ar tenkino jų žaidimas ir ar nenorėtumėte sudėties papildyti dar vienu aukštaūgiu?
– Nedarau tokių dalykų. Nesidžiaugiu asmeniniais pasirodymais, kai pralaimime. Visi žaidėjai žaidė sunkiai ir stengėsi, bet mums už pastangas nemoka. Arba padarai savo darbą, arba ne. Jeigu nepadarai, reikia analizuoti, kodėl taip yra, ir imtis reikiamų žingsnių. Aš esu treneris. Turiu savo žaidėjus. Myliu juos, jie mane nervina, verčia būti laimingu, verkti, pakilti į padanges. Šis sezonas – amerikietiški kalneliai, bet lieku su jais. Pirštais galima badyti į visus žaidėjus.