Marshallas Glickmanas ir Dejanas Bodiroga šią vasarą pakeitė 22-ejus metus Eurolygos vadovo kėdėje sėdėjusį Jordi Bertomeu.
63-ejų Glickmanas, kurio tėvas Harry įkūrė NBA rungtyniaujančią Portlando „Trail Blazers“ komandą, naujoje Eurolygos eroje sau yra numatęs didelių tikslų.
Vienas tokių – Eurolygos ekspansija. Kalbėdamas su Vokietijos dienraščiu OVB amerikietis atskleidė, jog lygoje norėtų matyti komandas iš tokių Europos centrų kaip Paryžius ir Londonas ar net Dubajaus.
Jungtinių Arabų Emyratų mieste Eurolygos vadovai lankėsi visai neseniai, kur aptarė ne tik potencialios komandos kūrimą, bet ir galimybę ateityje organizuoti Eurolygos finalo ketvertą.
Tačiau Glickmanas užtikrino, jog ši Eurolygos ekspansija į Vakarus ir Rytus nereikštų tokių miestų kaip Kauno ar Belgrado palikimo už borto.
„Koegzistavimas yra būtinas. Žinoma, kad norime komandų iš Londono ir Paryžiaus. Miuncheną ir Berlyną jau turime. Taip, idėja turėti komandą iš Dubajaus taip pat yra. Tačiau tai niekada nereikš tokių miestų kaip Kaunas ar Belgradas palikimo. Tuose miestuose gyvena krepšinis. Juos palikti būtų kvaila“, – teigė Glickmanas.
Paklaustas apie tai, ar šiems klausimams lemiamą įtaką turi ne pinigai, Eurolygos vadovas pirštu bedė į NBA.
„Iš tikrųjų, galima susidaryti tokį įspūdį. Tai taip pat yra vienas iš mano tikslų. Noriu sukurti turnyrą, kuriame visos komandos turės vienodas galimybes laimėti, – teigė Glickmanas. – Tokios lygos kaip NBA turi tokius instrumentus kaip vienodą televizijos teisių pajamų paskirstymą, algų kepurę ir naujokų biržą. Turime svarstyti tai, ką būtų galima pritaikyti ir čia. Net jeigu situacija Europoje yra kur kas sudėtingesnė. Užtenka paminėti vien nevienodas mokesčių sistemas šalyse.“
Nors pats Glickmanas puikiai išmano NBA virtuvę dėl tėvo Harry, įkūrusio „Trail Blazers“ komandą, amerikietis nėra tikras dėl galimybės sukurti tokią pačią lygą Europoje.
„NBA Europoje yra nerealu, – sakė Glickmanas. – Netikiu tokia galimybe. To pasiekti neįmanoma dėl eilės priežasčių. Tačiau Dubajaus projektas man atrodo labai intriguojančiai. Tiek iš verslo, tiek iš politinės pusės. Idėja į Eurolygą pritraukti Arabijos ir Izraelio fanus mane labai žavi.“
Visas OVB pokalbis su Glickmanu apie Eurolygos plėtrą ir norą ją priartinti prie NBA – žemiau pateiktame interviu:
– Per kelis mėnesius vadovo kėdėje jau spėjote aplankyti visus Eurolygos miestus. Kaip apibendrintumėte savo vizitus?
– Geras klausimas. Man labiausiai rūpėjo pasikalbėti su visais klubų vadovais, prezidentais, direktoriais, išgirsti, kokią jie mato krepšinio ateitį Europoje. Sugrįžau išgirdęs įvairių, skirtingų nuomonių. Visgi dauguma vadovų pasikeitusioje Eurolygos vadovybėje mato daug galimybių.
– Kokių galimybių?
– Pavyzdžiui, sukurti geresnį kontaktą su FIBA. Visiems aišku, kad dabartinis komandų kalendorius yra labai komplikuotas. Klubai žaidžia nacionalinėse lygose, Eurolygoje, Europos taurėje, FIBA Čempionų lygoje. Dar įsiterpia rinktinės, kurios Europos žaidėjams yra labai svarbios. Dabartinė situacija nėra gera sportui.
– NBA viskas vyksta labai panašiai, komandos rungtyniauja kas kelias dienas. Kodėl Europoje tai yra problema?
– Čia viskas kitaip nei NBA. Kiekvienos rungtynės yra milžiniškos svarbos. Mūsų interesai negali kirstis su žaidėjų sveikata ir traumomis. Turime apie tai gerai pamąstyti. Galiausiai aikštėje žaidžia krepšininkai, o ne treneriai ar vadovai.
– Kaip ketintumėte spręsti šias problemas?
– Šiuo metu išeities iš situacijos neturiu. Tačiau turime visas šalis pakviesti prie apskrito stalo ir dar kartą vieni su kitais pakalbėti.
– Tačiau ar įmanoma kažką dėl to padaryti, juolab kad Eurolyga taip pat nuolat galvoja apie ekspansiją.
– Reikia pasvarstyti. Anksčiau ar vėliau greičiausiai vis tiek teks žaisti konferencijų pagrindu, suskirsčius komandas į regionus. Nors dabartinė sistema man patinka, tai nereiškia, kad negalima kažko keisti. Žinoma, kad norime tapti didesni ir stipresni.
– Ką konkrečiai turite omenyje sakydamas „didesni ir stipresni“?
– Ne paslaptis, jog esu verslininkas. Dėl to ir buvau pakviestas vadovauti Eurolygai. Daugelio klubų vadovai yra labiau orientuoti arba į verslą, arba į sportą. Jūsų „Bayern“ klube verslas ir sportas yra suderinti. Tačiau kai kuriose kitose vietose šiuo klausimu reikia pasitempti.
– Pastaruoju metu žiniasklaidoje buvo daug kalbama apie Dubajų, kur svarstoma kurti Eurolygos komandą ar miestą netgti padaryti Eurolygos metropoliu. Ar Eurolygos ekspansija į turtingiausius miestus nepaliktų už borto kitų komandų?
– Turime išmokti koegzistuoti. Žinoma, kad norime komandų ir iš tokių komandų kaip Londonas ir Paryžius. Miuncheną ir Berlyną jau turime. Taip, idėja turėti komandą iš Dubajaus taip pat yra. Tačiau tai niekada nereikš tokių miestų kaip Kaunas ar Belgradas palikimo. Tuose miestuose gyvena krepšinis. Juos palikti būtų kvaila.
– Bet ar šių klausimų pabaigoje nesprendžia pinigai?
– Iš tikrųjų galima susidaryti tokį įspūdį. Tai taip pat yra vienas iš mano tikslų. Noriu sukurti turnyrą, kuriame visos komandos turės vienodas galimybes laimėti. Tokios lygos kaip NBA turi tokius instrumentus kaip vienodą televizijos teisių pajamų paskirstymą, algų kepurę ir naujokų biržą. Turime svarstyti tai, ką būtų galima pritaikyti ir čia. Net jeigu situacija Europoje yra kur kas sudėtingesnė. Užtenka paminėti vien nevienodas mokesčių sistemas šalyse.
– Prasidėjusios kalbos apie Dubajų primena laikus, kai buvo kalbama apie NBA sukūrimą Europoje. Ar Eurolyga pamažu juda šia linkme?
– NBA Europoje yra nerealu. Netikiu tokia galimybe. To pasiekti neįmanoma dėl eilės priežasčių. Tačiau Dubajaus projektas man atrodo labai intriguojančiai. Tiek iš verslo, tiek iš politinės pusės. Idėja į Eurolygą pritraukti Arabijos ir Izraelio fanus mane labai žavi.
– Kada tai galėtų įvykti?
– Konkrečios datos nesu nusistatęs. Galiu pasakyti tik tiek, kad tęsime apie tai kalbėti. Dar reikia išsiaiškinti labai daug dalykų. Dubajus yra brangus miestas, kelionės ten – nepigios. Reikia viską apsvarstyti. Negaliu pasakyti, kokį rezultatą atneš tos kalbos. Tačiau tokia galimybė mane labai intriguoja.