Andrea Trinchieri vadovaujamas Kauno „Žalgiris“ patyrė ketvirtą pralaimėjimą per pastarąsias penkerias rungtynes, o puolėjas Mattas Mitchellas nusistebėjo tuo, jog 16 taškų pirmavę žalgiriečiai nesugebėjo uždaryti rungtynių.
Ketvirtadienio vakarą „Žalgiris“ namuose 70:83 krito prieš Vitorijos „Baskonia“, kuri prieš tai fiksavo penkių nesėkmių iš eilės seriją bei šį sezoną dar nebuvo triumfavusi išvykoje.
„Turime geriau uždarinėti rungtynes kaip komanda. Tarsi sugriuvome. Negalime taip daryti. Paleidome rungtynes, atsipalaidavome ir sumokėjome to kainą“, – teigė per 19 minučių 5 taškus, 2 atkovotus kamuolius ir 2 rezultatyvius perdavimus surinkęs Mitchellas.
– Ar tuos „Baskonia“ spurtus trečio kėlinio pabaigoje ir ketvirtajame kėlinyje lėmė tik jūsų atsipalaidavimas?
– Praleidome 31 tašką paskutiniame kėlinyje. Sunku po tokių kėlinių sugrįžti. Giriamės, kad esame gynybinė komanda, bet šiandien nėra kuo girtis. Viskas, ką galiu pasakyti.
– Treneris vakar teigė nematantis komandos akyse tokios ugnies, kokią regėjo prieš akistatą su „Panathinaikos“. Ar sutinkate su tuo?
– Sunku kalbėti apie ugnelę treniruotėse, bet tuo pat metu mes žaidžiame taip pat, kaip treniruojamės. Turime geriau nusiteikti psichologiškai – nesvarbu, ar žaidžiame prieš „Panathinaikos“, ar prieš kažką kito. Žinome, kad turime stengtis kiekvieną vakarą. Jeigu to nedarysime, mačai taip ir baigsis.
– Per pastarąsias penkerias rungtynes patyrėte keturis pralaimėjimus. Kaip tai paaiškintumėte?
– Sunku paaiškinti. Pralaimėjome kelias rungtynes dėl eilės priežasčių, bet dalis tų rungtynių galėjo pasisukti bet kuria kryptimi. Tiesiog turime judėti į priekį, pamiršti šitas nesėkmes ir ruoštis „Partizan“.
– Koks yra svarbiausias dalykas, kurį komandai reikėtų pataisyti?
– Nusiteikimą. Šią nesėkmę jis ir lėmė. Turime tai taisyti.
– Treneris po rungtynių rūbinėje rėžė ilgą kalbą. Apie ką ji buvo?
– Palaikysiu tai už uždarų durų.
– Šį sezoną iš trijų taškų zonos pataikėte vieną metimą iš 20, šiandien kartą būdamas laisvas nemetėte, o arena garsiai išreiškė nusivylimą. Ar prarandate pasitikėjimą metimu?
– Visiškai ne. Pasitikiu savo žaidimu, nes ties juo dirbu kiekvieną dieną. Labai pasitikiu savimi. Tuo metu pagalvojau, kad tai nėra tinkamas metimas, o Laurynas Birutis tą ataką užbaigė lengvais taškais.
– Kaip paaiškintumėte prastą pataikymą?
– Paprastai: tiesiog neįkrenta kamuolys. Kaip sakiau, kasdien sunkiai dirbu, pasitikiu savimi ir nenustosiu atlikti metimus, jeigu manysiu, kad jie bus geri.
– Šį sezoną žaidžiate per penkias pozicijas. Ar tai neišmuša iš vėžių?
– Tikrai ne. Tai nėra sunku. Esu krepšininkas, žaidėjas. Kad ir kur mane numes, darysiu savo darbą. Ar reikia gintis prieš visą komandą, ar kovoti dėl kamuolių, ar varytis kamuolį. Tam mane čia ir pasikvietė. Ketinu tai daryti toliau.
– Kada išsivystė toks jūsų universalumas?
– Tikriausiai mokykloje. Universitete jau labiau koncentravausi į kelias pozicijas, bet visada buvau tas žaidėjas, kuris gali varytis kamuolį, gintis, kovoti dėl kamuolių. Pastarosiose rungtynėse galbūt nesigyniau taip, kaip galiu, bet turiu tai pamiršti.
– Ar manote, kad tas universalumas gali lemti sėkmingą karjerą Eurolygoje?
– Žinoma. Manau, kad gebėjimas žaisti nuo pirmos iki penktos pozicijų yra gana retas. Šiandieniniame krepšinyje tai yra svarbu. Kol galiu tai daryti, gintis prieš visus ir orkestruoti puolimą, viskas bus gerai.
– Ar galėtumėte save palyginti su kokiu nors žaidėju, kuris irgi galėjo žaisti per penkias pozicijas?
– Nerandu tokių. Jūs pasakykite, kuris žaidėjas gali tai daryti?
– Sunku rasti.
– Tikrai taip (šypsosi).