Kauno „Žalgiris“ iššvaistė trečiame kėlinuke turėtą 16 taškų pranašumą ir krito namuose prieš Vitorijos „Baskonia“.
Po rungtynių Andrea Trinchieri buvo įsiutęs dėl tokio komandos pasirodymo ir žadėjo padaryti viską, kad tai ateityje nepasikartotų.
„Tai kol kas mūsų blogiausios rungtynės. Ne dėl galutinio rezultato. neturime daug taisyklių. Viena iš jų – niekada neturime pasiduoti. Nesvarbu, gera ar bloga diena, nuovargis – niekada nepasiduoti. Padarėme nuodėmę, šios rungtynės – nusikaltimas. Nes mes pasidavėme. Pralaimėjome rungtynes, kurių turėjome pilną kontrolę. Pralaimėjome dėl atsipalaidavimo. Tris dienas apie tai kalbėjau. Kai mes atsipalaidavome, jie grįžo. O tada mes pasidavėme.
Tai sunkus pralaimėjimas. Kai kuriais aspektais tai nepriimtinas pralaimėjimais, dėl to, kaip mes žaidėme. Būtų labai lengva viešai badyti pirštais į žaidėjus dėl blogų pasirodymų, kainavusių mums labai daug. Nemėgstu lengvų dalykų. Aš neketinu būti generolu, kuris lieka už savo kareivių. Būsiu priešakinėse linijose, prisiimsiu kulkas.
Nesugebėjau žaidėjų galvose nuspausti reikiamų mygtukų. Padarysiu viską, ką galiu ir net dar daugiau, kad tai nepasikartotų. Dabar mūsų siela yra purvina ir privalome grįžti. Nusikalstama šitaip atiduoti rungtynes.
Daug dalykų gali nutikti, bet mes nesame pakankamai geri, kad tai leistume.“
– Ar nereikėjo aktyviau atakuoti Chima Moneke, kuris antro ketvirčio pradžioje turėjo jau tris pražangas?
– Žinoma, galėjome. Bet, kad tai padarytume, reikia būti susikoncentravusiais. Šiandien neturėjome pakankamai jungčių, sprendimai buvo blogi, lėti. Kad padarytum teisingus dalykus, reikia, kad būtų tvarka galvose ir tinkama koncentracija. Šiandien man buvo labai sunku rasti kažką, kas veiktų.
– Ar tampa problema žaidėjų nesiryžimas atlikti metimus?
– Labai nesutinku su tuo. Blogiausia, kai žaidėjas pasirenka nemesti į krepšį, nes turi tam taktinių priežasčių, o visa arena atsidūsta. Tada kamuolys tampa labai sunkus. Aš klausiau Aleno. Jis sakė, kad netinkamai pagavo kamuolį kelis kartus, tad nemesti buvo teisingas sprendimas. Mes buvome greitoje atakoje ir jis mesti neturėjo.
– Ar galite palyginti šio sezono Lauryną Birutį su praėjusio?
– Stengiuosi gerbti visus. Ar jūs galvojate, kad po tokių siaubingų rungtynių aš galiu galvoti apie Lauryno Biručio šį ir praėjusį sezonus? Pasigailėkite, prašau. Tai naujas sezonas, kita chemija, viskas yra kitaip. Tai nėra mano pagrindinis rūpestis šiandien.
– Kokios buvo didžiausios bėdos gynyboje?
– Nemanau, kad problema buvo gynyboje. Mes nustojome žaisti. Stabdėme kamuolį puolime, pradėjome žaisti izoliacijoje. Iki tol kamuolį judinome gerai. Po tokių epizodų į gynybą grįždavome su bloga energija, nes keturi žaidėjai būdavo nepatenkinti žaidėju, kuris stabdė puolimą. Tada mes turime vienu ar penkiais procentais mažesnes pastangas gynyboje. Problema ne gynyboje ar atakoje. Esmė yra to priežastyje.
Neturėjome pakankamai koncentracijos, noro ir troškimo uždaryti rungtynes. Visa kita yra antraeiliai dalykai. Galime kalbėti apie blogus pasirodymus, apie tai, kad neturėjome nei vienos mąstančios galvos, smegenų. Ant parketo reikia smegenų. Krepšinis – tai žaidimas šachmatais, kai esi smarkiai daužomas. Tu turi naudoti smegenis! Turi galvoti, kad jei atsitinka A, turi būti B, tada daryti C ir prieiti iki G situacijos. Tai grandininis efektas. Bet jei nežinome ką daryti ties A, nes nesame susikaupę, neįmanoma varžytis šiame lygyje!
O tada prasideda gynyba, kurioje reikalingos asmenybės ir koncentracija.
– Ar komanda trečiame kėlinuke pasijuto per gerai?
– Tikiu, kad turėjome trejas rungtynes. Pradėjome siaubingai. Mes vaikščiojome. Neturėjome pakankamai dėmesio, kad žaistume pirmajame kėlinuke. Antrajame ir penkias minutes trečiajame mūsų dėmesys buvo teisingas, energija ir koncentracija buvo tinkama. O tada mes atsipalaidavome vėl. Pradėjome lėtai, o baigėme siaubingu būdu. Mes pasidavėme. Tai nepriimtina.
– Ar atsipalaidavimui įtakos turėjo FIBA rinktinių langas?
– Antra mūsų taisyklė yra – jokių pasiteisinimų. Tai būtų labai kvailas pasiteisinimas.
– Dėl kokių priežasčių rungtynėms registruotas nebuvo Ignas Brazdeikis?
– Turime 13 žaidėjų sudėtyje. Aš taip pasirinkau. Visada lieki su pasekmėmis. Nenorėčiau to sureikšminti, bet jūs paklausėte. Sprendimas buvo priimtas, atsižvelgiant, ko komandai šiuo metu reikia labiausiai.
– Kur Ignas turėtų pasitempti?
– Nežinau, ar yra prasmė kalbėti apie žmones, kurie šiandien nežaidė. Jis žino, nes aš jam pasakiau.
– Kur Lonnie Walkeris galėtų būti geresnis?
– Skubėjimo pojūtis, kova dėl kamuolių. Tu nesi atletas tik puolime, turi būti abiejose aikštės pusėse. Rungtynių momentų suvokimas. Jų grįžimas prasidėjo po labai kvailos, neapdairios klaidos. Žinojome, kad jie spaus ir tam ruošėmės. Programinė įranga užstrigo.