Čempionų lygos burtų dieną UEFA su Zlatanu Ibrahimovičiumi ir prezidentu Aleksandru Čeferinu priešakyje šaržavo staiga atsiradusius ir staiga pranykusius planus apie Superlygą. Ir iš tikrųjų: pagrindiniams Superlygos iniciatoriams Madrido „Real“, Turino „Juventus“ ir „Barcelona“ klubams UEFA atsakė… sukurdama Superlygą.
Šį sezoną Čempionų lyga bus visai kitokia nei esame įpratę matyti. Dalyvių skaičiui išaugus nuo 32 iki 36 komandų, reformuoti visi turnyro principai.
Vietoje tradicinio grupių etapo atsiranda bendra lentelė, kurioje komandos išsidėstys it nacionalinėse lygose. Klubai naujoje sistemoje sužais po 8 mačus su skirtingomis komandomis – 4 rungtynės vyks namuose, likusios 4 – išvykoje. Atsakomųjų mačų su tais pačiais varžovais nebebus.
Aštuonios geriausios pirmojo etapo komandos automatiškai žengs į aštuntfinalį, o 9-24 vietas užėmusios komandos kelią į aštuntfinalį skinsis papildomame įkrintamųjų etape. Per du mačus paaiškėsiantys 8 porų nugalėtojai prisijungs prie tiesioginius kelialapius iškovojusių ekipų.
Nors UEFA prisidengia tuo, kad išaugus dalyvių skaičiui atsiranda daugiau galimybių sublizgėti naujoms komandoms arba autsaideriams, blizgės stipriausieji, aštunto krepšelio komandos taps pusryčiais pirmų krepšelių komandoms ir jau žiemą galės vėl koncentruotis į nacionalinius čempionatus.
Šveicariška vadinama sistema yra labai… šveicariška. Simboliška, bet šio sezono Čempionų lyga dar ir prasidės Šveicarijoje, kur susirungs Berno „Young Boys“ ir „Aston Villa“.
Šveicariškoje sistemoje klestės labiausiai klestintys klubai. Tas pats „Young Boys“ klubas Čempionų lygoje gal ir nėra pagrindinis favoritas, tačiau jau eilę metų dominuoja nacionaliniame čempionate. Pernai Berno klubas šeštą kartą per pastaruosius septynerius metus tapo Šveicarijos čempionu.
Kaip jiems taip sekasi? Balandžio mėnesį Šveicarijos futbolo lyga pasidalijo naujausiomis klubų finansų eilutėmis, kurios parodė, kad „Young Boys“ laimėjo čempionatą dar iki jo pradžios. Niekas nė iš tolo klubui neprilygo atlyginimais, pajamomis, turtu, pelnu ir, galiausiai, taškais. „Young Boys“ pajamos už televizijos teises buvo beveik identiškos tam, ką uždirbo visos kitos Šveicarijos komandos.
Žinoma, daugiausiai pelno „Young Boys“ atnešė žaidimas Čempionų lygoje. Ji komandai leidžia investuoti į žaidėjus, kai visos kitos Šveicarijos komandos yra priverstos juos pardavinėti. Žaidimas Čempionų lygoje šį sezoną „Young Boys“ garantuos bent 42 mln. eurų. Daugiau pajamų per visą sezoną uždirba tik vienas kitas Šveicarijos klubas. Naujo Berne konstruojamo „Young Boys“ centro statybos kone iškart yra kompensuojamos.
Daugelyje Europos lygų, galbūt išskyrus „Premier“ lygą, situacija yra identiška. Ukrainoje šešis titulus per pastaruosius septynerius metus susižėrė „Shakhtar“, „Crvena Zvezda“ Serbijoje yra triumfavusi septynis kartus iš eilės, kaip, žinoma, ir Zagrebo „Dinamo“.
Žinoma, visų sekmės faktorių negalima žinoti, tačiau kas sieja visas šias ekipas? Pajamos iš Čempionų lygos, kalbas apie intrigas vietiniuose čempionatuose paverčiančios niekais.
Nors UEFA žada, kad naujos Čempionų lygos formatą fanai išsiaiškins prasidėjus turnyrui, pagrindinė mintis yra paprasta. Daugiau turinio dėl turinio, lengvi keliai ir didesni pinigai didiesiems Europos klubams ir jų investuotojams.
Nuo antrojo turo antradieniais ir trečiadieniais Čempionų lygoje bus sužaidžiami net 8 mačai, taip pat nelieka visus futbolo fanus kamavusios žiemos pertraukos be Čempionų lygos. Kalėdos galingiesiems tęsis ilgai.
Jeigu praeitame formate per 96 mačus buvo eliminuojama 16 komandų, tai dabar per 144 rungtynes bus eliminuota tik 12. Pagal superkompiuterio skaičiavimus, tiesioginiam kelialapiui į aštuntfinalį užtenka 17 taškų, 10 taškų – tam, kad užsitikrintum vietą įkrintamosiose. Galima planuoti, jog paskutiniuose turuose bus visa eilė bereikšmių dvikovų tarp tolyn jau prasibrovusių, įkrintamąsias užsitikrinusių ir kelis taškus surinkusių bei iškrisiančių ekipų.
Jeigu Čempionų lygos pagrindinis tikslas būtų išaiškinti geriausius Europoje, būtų sukurta bendra lentelė, kurioje visi žaidžia su visais. Jeigu norėtų paversti kiekvienas rungtynes lemiamomis, futbole egzistuotų teniso sistema.
Vietoje to turėsime Madrido „Real“ žeminančius žygius prieš „Brest“ ir „Manchester City“ susidorojimus su Prahos „Slovan“. Europos grandai galės smagiai ilsinti savo žaidėjus, kol garantuoti pinigai plauks toliau. Madrido „Real“ ir „Liverpool“ akistata lapkričio 27 d. irgi neturės prasmės, nes abi vis tiek lengvai pateks į aštuntfinalį.
Pasikeitė daug, bet ir niekas nepasikeitė. Jeigu pernai superkompiuteris prognozavo, kad Čempionų lygą laimės kažkuri iš 8 stipriausių turnyro komandų, tai šiemet šie šansai išaugo iki 80 proc.
Sistema, kurioje 8 stipriausios reguliariojo sezono komandos nesusitiks tarpusavyje, taip pat aiškiai indikuoja, kad UEFA pamatus stato pagal galingųjų įnorius. Čempionų lyga pamažu virsta Superlyga. Pasitelkiant socialinę inžineriją ir palaipsniui, kad prie sezoniškumo įpratusiems fanams nesikilnotų antakiai.
Sunku pasakyti, kokią sistemą būtų galima vadinti sėkminga. Ta, kurioje daugiau intrigos? Kur yra daugiau netikėtų rezultatų? Mažiau bereikšmių rungtynių? Dabar, atėjus naujai aušrai, vakaras bus toks pats. Čempionų lygos saulė nusileis su titulu „Real“, „Man City“ arba kurios nors kitos uždaros kompanijos dalyvės rankose.