15 metų trunkančios Baltijos taurės sausros finale su Lietuvos rinktine nenutraukęs Edgaras Jankauskas prabilo apie didelį apmaudą komandoje bei išsakė paguodos žodžius savo žaidėjams.
Antradienio vakarą Lietuvos rinktinė Dariaus ir Girėno stadione parodė charakterį, tačiau išsigelbėjimas rungtynių pabaigoje galiausiai titulo neatnešė – po 11 m baudinių serijos nusileista Estijos futbolininkams.
Pralaimėdama rinktinė liko ir be 100 tūkst. eurų premijos, ir be trofėjaus, kurio Lietuvai nepavyksta laimėti jau 15 metų.
„Per pagrindinį rungtynių laiką nepralaimėjome, – liūdną šypseną išspaudė rinktinės treneris. – Aišku, 11 m baudiniai visada yra loterija. Kasdien treniravomės ir mušėme tuos baudinius, bet tai yra loterija. Deja, šiandien mums joje nepavyko ištraukti laimingo bilieto.
Teisingai pastebėjote, kad kamuolį kontroliavome trumpiau, bet varžovai nieko labai pavojingo nesusikūrė iki, sakyčiau, to sėkmingo įvarčio, kai varžovas ne taip pataikė į kamuolį, o tai, ko gero, labiausiai ir suklaidino mūsų vartininką. Bet žaidėme iki galo, iškart pasiekėme puikų įvartį. Netrukus turėjome dar vieną progą, bet Fiodoras Černychas pataikė į virpstą.
Be galo apmaudu, nes manau, kad tikrai buvome verti kelti šią taurę į viršų, bet dabar tenka sveikinti priešininkus, kurie mane netgi šiek tiek nustebino. Jie darė mažiau techninių klaidų, kurios mums irgi neturėtų būti būdingos. Šiandien darėme per daug netikslių perdavimų, kurie neatspindi mūsų tikrojo lygio. Taip kontrolė ir perėjo į priešininkų kojas. Manau, kad šiandien šiame komponente nebuvome savo lygmenyje, nors tam yra ir priežasčių. Kai kuriems žaidėjams čempionatai baigėsi pernelyg seniai. Šių priežasčių kombinacija ir neleido mums sužaisti taip, kaip norėtume.“
Savo pasirodymą Baltijos taurėje Lietuvos rinktinė antrą kartą iš eilės baigė po baudinių serijos. Prieš dvejus metus lietuviai po baudinių krito pusfinalyje ir prieš islandus.
„Dabar galima tik spėlioti, – apie tai, ar lietuviams būtų buvę palankiau žaisti pratęsimą, o ne iškart mušti baudinius, kalbėjo Jankauskas. – Mane džiugina tai, kad vyrai kovėsi ir žaidė iki galo. 82-ą minutę praleidome įvartį, bet po dviejų minučių sugrįžome į mačą, Giedrius Matulevičius pelnė puikų įvartį. Iškart turėjome dar vieną realią progą ir varžovų vartams pradėjome daryti didesnį spaudimą. Koks būtų pratęsima ar kita baudinių serija – nesužinosime.“
Lietuvos rinktinės vartininkas Edvinas Gertmonas po nesėkmės teigė, jog jam šis pralaimėjimas yra itin skaudus, nes komandos vartus jis gynė ir prieš dvejus metus su Islandijos futbolininkais.
„Ir prieš, ir po baudinių serijos vyrams pasakiau, kad tai yra loterija. Kad ir kiek besitreniruotum, tie, kas yra stovėję prie to balto taško, žino kaip ten viskas atrodo. Įtampa vis tiek duoda savo. Mano noras buvo nuimti kiek įmanoma daugiau įtampos prieš baudinių seriją ir po jos. Vyrams buvo galima pasakyti tik paguodos žodį, nes visi norėjo mušti.
Iš šio mačo turime išsinešti ir pozityvius dalykus: kovą iki galo, rankų nenuleidimą, nors ir ne viskas šiandien gavosi. Aš ir žaidėjai žino, kad tikrai gali sužaisti geriau“, – kalbėjo rinktinės strategas.
Paklaustas apie tai, kas turėjo daugiausiai reikšmės galutiniam rezultatui, Jankauskas prabilo apie estų užtikrintumą.
„Mano manymu, šiandien jie buvo ramesni su kamuoliu. Ar tai jų nuopelnas, ar mūsų per prastas spaudimas – bus galima atsakyti tik peržiūrėjus vaizdo įrašą. Mes mažiausiai norėjome, kad viskas persikeltų į baudinių seriją, bet tokį scenarijų diktavo rungtynių eiga. Estai šiandien kamuolį kontroliavo geriau, nors tas jų kamuolio laikymas nelabai aštrėjo. Tai turėtų mus erzinti, nes mes taip pat norime ilgiau būti su kamuoliu. Žaidėjams žaisti be kamuolio visada yra sunkiau. Turime dėl to pasidaryti išvadas, juolab kad žinau, jog galime daug daugiau būti su kamuoliu“, – teigė treneris.
Kalbėdamas apie vienintelį lietuvių įvartį, Jankauskas atskleidė, kad Giedriaus Matulevičiaus šaltakraujiškumas prieš vartus jo nenustebino.
„Nuostabus išpildymas: prasimetė, užsikirto, paguldė priešininką ir pramušė. Giedrius šiemet jau yra pademonstravęs mušti įvarčius ir tai nebuvo nieko naujo. Bet prie tokios įtampos, tokiu rungtynių metu sužaisti taip šaltakraujiškai… Vienintelis žodis – „bravo“, – užbaigė Jankauskas.