Europos čempionate sunkią kelio traumą patyręs Rokas Jokubaitis tęsia ilgą reabilitacijos procesą. Jį dar labiau prailgino antroji operacija, tačiau geros nuotaikos nestokojanti Lietuvos rinktinės žvaigždė pamažu artėja prie sugrįžimo, kurio su kiekviena diena laukia vis labiau.
Kelio raiščių ir menisko traumą Jokubaitis patyrė rugsėjo 1 d. Po Suomijoje atliktų tyrimų asociacija „Lietuvos krepšinis“ pasidalijo žinute, jog be krepšinio įžaidėjas praleis mažiausiai šešis mėnesius, tačiau reabilitacijos procese kilę šiokie tokie nesklandumai priverstinį Jokubaičio poilsį prailgino.
„Pirmoji operacija Miunchene man buvo atlikta rugsėjo 5 d. Po tyrimų Tamperėje daktarai sakė, kad reabilitacija užtruks apie 9-10 mėnesių. Prabėgus keliems mėnesiams, maždaug lapkritį, man buvo atliktas dar vienas magnetinio rezonanso tyrimas.
Jis parodė, kad yra plyšusios siūlės meniske. Dėl to reikėjo dar vienos artroskopijos, nedidelės, 20 minučių operacijos. Dėl to mano sugrįžimas dar šiek tiek pasivėlino.
Ši trauma buvo rimta, padaryta didelė žala. Dabar yra praėję beveik 7 mėnesiai nuo pirmos operacijos. Pradėjau dirbti ant „Alter G“ bėgtakio, kuriame yra „panaikinamas“ kūno svoris ir gali pradėti lengvai bėgioti.
Stengiuosi pamažu stiprinti raumenis, bet kol kas dar negaliu bėgioti ir šokinėti. Tad dar laukia ilgas kelias. Kol kas negaliu tiksliai pasakyti, kada grįšiu, bet manau, kad po tokios traumos reabilitacijai užtenka metų“, – teigė Jokubaitis.
Į Europos čempionatą Jokubaitis atvyko po įspūdingo sezono Tel Avivo „Maccabi“ gretose. Eurolygoje įžaidėjo vidurkiai siekė 12,6 taško, 4,7 rezultatyvaus perdavimo bei 15,6 naudingumo balo.
Apsukų Jokubaitis nemažino ir Europos čempione, kurio grupių etape rinko 17,3 taško, 8,5 atkovoto kamuolio ir 18 naudingumo balų.
Paskutiniame etapo mače su Suomija traumą patyręs krepšininkas teigė, jog pirmaisiais mėnesiais po operacijos jautė šiokį tokį palengvėjimą pabėgus nuo krepšinio, tačiau dabar jau nekantrauja grįžti į aikštę.
„Galbūt net geriau, kad turėsiu praleisti daugiau laiko be krepšinio, nes po tokių traumų ilgesnė reabiliatacija yra gerai. Manau, kad tai yra geras dalykas.
Daug daktarų mane įspėjo, kad reabilitacijos progresas nebus linijinis, kad bus ir geresnių, ir blogesnių dienų. Nuo pat jaunystės ir jaunimo rinktinių neturėjau ilgesnių pertraukų. Po klubinio sezono važiuodavau žaisti į jaunimo ir suaugusiųjų rinktines.
Dabar pirmaisiais reabilitacijos mėnesiais turėjau progą visiškai atsipalaiduoti. Pirmaisiais mėnesiais žiūrėjau krepšinį, savo komandos rungtynes ir nejaučiau, kad man kažko trūksta ar kad kažko pasiilgau. Bet po to reabilitacijos monotonija pradėjo paveikinėti mintis. Reabilitacija reikalauja labai daug drąsos ir energijos.
Žinoma, kad po vienerių metų reabilitacijos kūnas sustiprės, o tu būsi geriausios formos. Kai treniruojiesi su komanda, neturi tiek daug laiko dirbti su savimi. Manau, kad tai yra geras dalykas, bet, žinoma, daug laisvo laiko priverčia sustoti mintis ties negatyviais dalykais.
Bet manau, kad visa tai kontroliuoju pakankamai gerai. Jau pradėjau darbuotis su svoriais, pamažu lipu ant bėgtakio. Dabar vėl jaučiuosi smagiau, kartais prigaunu save mąstant apie sugrįžimą į aikštelę. Tada kūnas nubėga pagaugais. Rungtynių ilgesys auga.
Žmonės galvoja, kad po tiek daug laiko be krepšinio gali pamiršti įgūdžius, bet iš tikrųjų taip nėra. Atlieki 6-10 metimų ir raumenų atmintis grįžta. Tai yra beprotiška“, – teigė Jokubaitis.