Antradienį surengtoje Vilniaus „Ryto“ spaudos konferencijoje klubo vadovas Darius Gudelis pripažino, jog sostinės ekipa svarsto rengti finalo ketvertą, aptarė Artūro Gudaičio atvykimą ir netiesiogiai atskleidė daugiau reikšmingų detalių apie FIBA ir NBA planus Senajame žemyne rengti savo turnyrą.
Svarbiomis naujienomis Gudelis dalijosi „Rytui“ džiugių naujienų kontekste – trečiadienį sukirsta rankomis dėl didžiausio klubo istorijoje komercinio sandorio, kuriuo „Švyturys-Utenos Alus“ klubą įsipareigojo remti trejus metus ir per sezoną skiriant 1 mln. eurų.
„Valdybos viena pagrindinių funkcijų – strateginis dėliojimas į priekį. Į finansų planavimą dedame labai daug pastangų. Pamažu siekiame 6 mln. eurų tikslo ir tikėtina, kad pasieksime. Per šį pusmetį įgyvendinome 80 proc. planuotų pajamų, akivaizdu, kad ši sritis – labai sustiprėjusi. Trečdalis mūsų pajamų atkeliauja iš komercijos, trečdalis – iš savivaldybės, likęs trečdalis – tai, ką užsidirbame patys iš bilietų, atributiko ir taip toliau“, – teigė Gudelis.
„FIBA Europe“ valdybos primininkas taip pat atskleidė, jog šis sandoris galimai padidino „Ryto“ galimybes pasikviesti Artūrą Gudaitį, nors konkrečiai apie lietuvio prisijungimą dar kalbėjo aptakiai.
„Ir taip, ir ne. Taip sukrito kortos, kad planuodami metinį biudžetą pasilikome tam tikrą rezervą traumų atveju. Kita priežastis, leidžianti galvoti apie papildymą, – 80 proc. komercinių pajamų plano įvykdymas per pusmetį. Trečia priežastis – finansinis stabilumas ir ilgalaikės paskolos, kurias susidėliojome dešimčiai metų į priekį. Tai mums leidžia paprasčiau planuoti veiklą.
Kalbant apie Tokijų, galiu tik perduoti linkėjimus „Švyturio“ generaliniam direktoriui, kuris šiuo metu yra ten. Daugiau apie Tokijų nieko negaliu pasakyti šiai dienai. Negaliu planuoti gandų, derybų ir taip toliau. Kai yra sudedami parašai, paskelbiame patys. Prieš 15 minučių treneris Žibėnas atsakinėjo į klausimus apie Gudaitį, per 15 minučių niekas nepasikeitė. Pakentėkime, rytoj laukia svarbios rungtynės. Tokios kalbos gali veikti kaip dirgiklis žaidėjams“, – teigė Gudelis.
Pasak jo, „Rytas“ iš tiesų yra vienas iš trijų kandidatų rengti FIBA Čempionų lygos finalo ketvertą.
„Praeitą penktadienį vyko klubų valdybos susirinkimas. Sulaukėme įvertinimo ir pasiūlymo kaip miestas ir klubas rengti finalo ketvertą čia. Dalyvafvome ir mažesnio rato susirinkime su klubais, kurie planuotų jį rengti. Išgirdome reikalavimos, siūlymus, o sprendimą priiminėsime vėliau. Bet pasikartosiu, kad tai būtų įvertinimas miestui ir papildomos finansinės galimybės klubui.“
Gudelis atsiliepė ir apie pastaruoju metu vis stiprėjančias kalbas apie NBA norą organizuoti savo turnyrą Europoje.
„Jeigu būčiau ne „FIBA Europe“ valdybos narys, galėčiau papasakoti daugiau (šypteli). Mano galva, geriausias dalykas būtų Eurolygos ir FIBA susitarimas. Vienareikšmiškai. Tada nereikėtų draugų iš kitų kontinentų. Jeigu susidėliotume viekimo principus, hierarchiją, kalendorių.
Bet matome, kad tai nevyksta. Laikas tempiasi, rezultatų nėra. Dėl to FIBA turbūt žiūri į kitus partnerius. Bet principai išlieka tie patys: FIBA nori, kad komandos, laimėjusios nacionalinius čempionatus, žaistų stipriausiame žemyno turnyre. Antras principas – kalendorių, langų suderinimas. Trečias – komercinis, pajamų generavimo krepšiniui ir klubams principas.
Dabar Europoje viskas eina dviem keliais. Derybos tarp NBA, Eurolygos ir FIBA prasidėjo dar Tokijo olimpiados metu. Vienu metu jos buvo įgavusios milžinišką pagreitį, po tris susitikimus per mėnesį. Bet jos niekur nevedė. Eurolyga turėjo pasiūlymą iš NBA. Jis buvo priimtas, po to – atmestas. Tai nesuteikė pasitikėjimo ir dabar, jeigu NBA ateis į Europą, ateis per FIBA“, – pabrėžė „Ryto“ vadovas.
– Kiek realu, kad „Rytas“ galėtų organizuoti finalo ketvertą Vilniuje?
– Norime aiškiai sulaukti Čempionų lygos verdikto, kokias sąlygas mums siūlo. Kitas dalykas – turėtume susiorganizuoti areną. Jau pradėjome pirminius pokalbius su pagrindine arena. Paskutinis dalykas – sportiniai rezultatai. Tai yra teigiamas spaudimas žaidėjams, treneriui, kad tas finalo ketvertas atsirastų čia. Sprendimas bus priimtas po ketvirtfinalių, o mūsų galimybės priklausys nuo sportinių rezultatų.
– Ar turinti atsirasti arena prie Nacionalinio stadiono lengvintų tokius klausimus ir ar padėtų „Rytui“ dar labiau augti?
– Kol kas planuojame trejus metus į priekį ir pagal tai, kokias bilietų pardavimų sąlygas turime dabar. Daug investuojame į atributiką, kuri pernai atnešė rekordinius 300 tūkst. eurų. Bandome augti pagal esamas galimybes. Dėl stadiono jūs turbūt žinote daugiau. Visi laukiame, nes konkurencija atvertų visai kitokias galimybes. Dabar turime tik vieną pasirinkimą ir tai yra gėda miestui, kuriame turėtų būti ir arena, ir stadionas.
– Ar „Ryto“ pergalės vietiniame fronte stipriai prisideda prie komercinių pajamų auginimo?
– Išaugino, pergalės prisidėjo. Šią savaitę paleisime sociologinį tyrimą, kas verčia žmones labiau palaikyti komandą. Bet žinoma, kad 50 proc. augimo klubui atneša sportiniai rezultatai.
– Ar „Wolves“ atsiradimas kažkiek paveikė komercinių partnerių paieškas?
– Pajautėme, bet iš geros pusės. Patys ne kartą minėjote tą faktą, kad tai mobilizavo fanus, dalininkus, kad susitelktume ir žiūrėtume iš organizacijos perspektyvos.
– Kaip jūs pats asmeniškai jautėtės po „Ryto“ nesėkmės KMT ketvirtfinalyje?
– Jeigu matėte nuotraukas, taip ir jautėmės. Buvo gėda, nemalonu ir nėra čia ko slėpti. Esame apsisprendę daryti viską, kad taisytume klaidas. Dėl to po kelių savaičių ir buvo padarytos tam tikros korekcijos sudėtyje.
– Kaip įvertintumėte savo penkmetį „Ryto“ vadovo pozicijoje?
– Tas laikotarpis – augimo ir stiprėjimo. Manau, kad tas 4-5 metų ciklas yra susijęs su branduolio susiformavimu. Girdėjote, kad šioje organizacijoje niekas nėra aukščiau klubo. Tą kultūrą diegiame sau, treneriams, žaidėjams. Kai padedi asmenines ambicijas į šoną, sprendimus priimi visai kitais kriterijais.
– Ar Ąžuolo Tubelio traumą ir operaciją dengia draudimas, ar pats klubas iš savo kišenės?
– Mes esame klubas-donoras, kuris Lietuvos rinktinei duoda daugiausiai žaidėjų suprasdamas, kad valstybė investuoja į komandas ir žaidėjų auginimą. Turime atiduoti duoklę iš savo pusės, bet didžiausia rizika yra tai, kad žaidėjui patyrus traumą rinktinėje, nuostolius patiria tik klubas. Pasiekėme susitarimą su Lietuvos krepšinio federacija, kad visi žaidėjai, kurie į ją patenka, yra draudžiami visam sezonui. Manau, kad tai – sąžiningas sandoris.
– Ar gali būti, kad po trejų metų savivaldybė spręs remti ne „Rytą“, o „Wolves“?
– Gali būti, tai – konkursas, viešieji pinigai. Turime parodyti, kad geriausiai atstovaujame Vilniaus miestą telkiant bendruomenę ir priimant socialinę atsakomybę. Bet mūsų tikslas.
– Ar NBA turnyre atsirastų vietos ir Lietuvos komandoms?
– Jeigu galioja sportinis principas, kurį deklaruoja FIBA, visų šalių čempionai gali varžytis. Jeigu nėra sportinio principo, nematau, kodėl FIBA turėtų dalyvauti tose diskusijose. Jeigu kalbėtume apie futbolą, ten, Čempionų lygoje, nėra jokių klausimų. Į jį gali patekti net ir Lietuvos klubai per papildomas atrankas.
– Kiek realu, kad NBA turnyras atsiras po metų ar dvejų?
– 2026 m. baigiasi Eurolygos ir klubų sutartys. 2026 m. gegužę. Tas pavasaris ir vasara bus kertiniai sprendžiant, kuriame turnyre varžysis komandos. Kai kurie klubai jau yra prasitęsę sutartis su Eurolyga, kiti – ne. Jeigu tie Ispanijos, Graikijos, Turkijos klubai nutars žaisti kitame turnyre, tada jie irgi turės žodį steigiant formatą.
Kalbant apie FIBA Čempionų lygą, nemanau, kad artėjančiais metais ten keisis formatas. Sutinku, kad idealus formatas klubams – du mačai per savaitę. Vietiniame ir tarptautiniame fronte, su tomis pačiomis komandomis žaidžiant ir namuose, ir išvykoje.
– NBA sportinio principo nėra. Ar gali jų lyga Europoje taip pat būti uždara?
– Nemanau. NBA yra JAV, o mes kalbame apie Europą. Pati NBA yra padariusi rimtą analizę ir nustačiusi, kad Europos ir Vidurio Rytų krepšinio rinka yra verta 3 mlrd. eurų per metus, o čia jau yra įsitvirtinęs sportinis principas.
– Kas dar yra tarp kandidatų rengti finalo ketvertą?
– Atėnai, Mursija. Neatmesčiau ir Malagos opcijos. Viskas bus aišku po ketvirtfinalio.
– Galbūt jau yra daugiau žinių apie Lietuvos galimybes rengti 2029 m. Europos čempionato grupių etapą?
– Kitą savaitę Atėnuose vyks valdybos susirinkimas. Ten pagrindinės diskusijos ir bus dėl to, o sprendimas bus gegužės vidurį Rygoje. Pagrindiniai kandidatai – Madridas, Atėnai, Miunchenas, Slovėnija ir mes. Premjeras FIBA prezidentui Jorge Garbajosai patikino, kad Lietuva būtų pasirengusi tam. Svarbiausia nepadaryti klaidų. Dažnai būna, kad patys sau kišame koją.
– Ar tarp „Ryto“ tikslų yra FIBA Čempionų lygos finalo ketvertas?
– Taip. Darome viską, kad jį pasiektume. Kodėl tokiomis galimybėmis nepasinaudoti? Tai yra kaip tik pasitikėjimo išreiškimas žaidėjais ir treneriu.