Grįžusiu komandiniu žaidimu džiaugęsis Butkevičius – apie puikų Francisco ir būtiną pergalę prieš „Rytą“

O, Sportas!
Autorius O, Sportas! 3 min skaitymo trukmė
Arnas Butkevičius. Eriko Ovčarenko/BNS nuotr.v

Kauno „Žalgiris“ visas rungtynes pirmavo solidžiu pranašumu ir galiausiai užtikrintai laimėjo prieš Stambulo „Anadolu Efes“, o Arnas Butkevičius labiausiai džiaugėsi sugrįžusiu komandos veidu.

Po pergalingo mačo bendraudamas su LRT Butkevičius atskleidė, kas komandai dažniausiai sukelia problemų antrose rungtynių dalyse bei tikino, kad sekmadienio derbyje su Vilniaus „Rytu“ bus galvojama tik apie pergalę.

„Rungtynės ganėtinai sklandžiai praėjo, nes pavyko ankstyvą persvarą susikrauti. Turėjome duobelę ketvirtam ir trečiam kėlinį, bet sugebėjom tą persvarą išlaikyti ir tai yra svarbiausia.“

– Kas nutiko trečiajame kėlinyje?

– Kažkiek pametėme savo ritmą ir pritrūko agresyvumo. Kažkiek per daug pradėjome ieškoti vienas prieš vieną žaidimo. Kai stringam ties tuo, tada atrodome labai stagnatiški. Kai tą dalyką išsprendėm, šiandien veikė žaidimas po krepšiu ir kažkiek kūrybos iš ten. Atradom šitą ginklą ir susitvarkėm.

– Francisco vėl sužaidė sėkmingas rungtynes ir ištempė komandą.

– Žiauriai smagu. Ir ne tik dėl to, kad pataikė pabaigoje svarbius metimus, bet kaip jis žaidė pirmoje pusėje. Tikrai buvo toks žaidėjas, kurio mums šiame etape trūko – kad jis žaistų agresyviai, įlįstų į baudos aikštelę, priimtų tinkamus sprendimus, perduotų komandos draugams kamuolį ir pasitikėtų jais. Jis tą agresyvumą parodė labai gerą ir situacijų skaitymas buvo tobulas.

– Lonnie Walkeris vėl pradėjo rungtynes taikliais tritaškiais. Ar jus dar tai stebina?

– Jau žinom jo galimybes. Džiaugiamės, kad tie metimai krenta. Puikiai pradėjo ir gerą toną uždėjo.

– Bet pirmoje pusėje išnaudojo limitą?

– Nereikia norėti, kad visus metimus sumestų. Svarbiausia, kad atsirado kiti žaidėjai, kas perėmė jo gerą atkarpą. Esame komanda.

– Neatrodo, kad kartais per daug individualiai žaidžiam?

– Kai tik pradedame piktnaudžiauti individualiais veiksmais, dažniausiai krentam į duobę. Panašiai buvo su baskai, kai prasileidome trečio gale ir ketvirtam kėlinyje. Žiūrėjome vaizdo medžiagą ir tai tikrai nėra mūsų krepšinis. Mes kenčiam, kai taip pradedam žaisti. Šiandien dėjome žingsnį į priekį. Dabar svarbiausia dėti antrą ir tęsti tokį žaidimą, kokį parodėme.

– Ar antras žingsnis bus sekmadienį?

– Tikėkimės. Mums ir mūsų fanams tai labai svarbios rungtynės. Pirmose nuvylėme juos ir save. Negalime tikėtis nieko kito, tik pergalės.

– Po tokių pergalių lengviau ar atiduodate per daug jėgų?

– Šiandien labiausiai džiugu ne tiek dėl pergalės, bet kaip ją iškovojome. Pirma pusė ypač. Žaidimas, kurio ieškojome ilgą laiką, kurį buvome pametę. Tas labiausiai džiugina. Pergalė – oro gurkšnis, kurio mums trūko. Buvo tos rungtynės, kur vis pralaimėjome keliais taškais. Buvo toks nusivylimas ir tas šleifas jau vilkosi kurį laiką. Džiaugiamės, kad nutraukėme.

Pasidalinti