Jokių aukso dalybų: beprotiškame šuolio į aukštį finale – zelando triumfas

O, Sportas!
Autorius O, Sportas! 2 min skaitymo trukmė
Šuolio į aukštį prizininkai (Scanpix nuotr.)

Prieš trejus metus Tokijo olimpinės žaidynės buvo pažymėtos gražia istorija, kuomet vienodą aukštį įveikę šuolininkai Mutazas Barshimas ir italas Gianmarco Tamberi po lygiųjų organizatorių pasiteiravo, ar gali abu pasidalinti aukso medaliais.

Organizatoriai sutiko, o patys atletai iškart pasidalijo šiltu apsikabinimu.

Tokios taikos Paryžiaus olimpinėse žaidynėse nebuvo. Amerikietis Shelby McEwenas ir Naujosios Zelandijos atstovas Hamishas Kerras nutarė aiškintis tol, kol nepaaiškės vienintelis nugalėtojas.

Jų santykių aiškinimąsis užtruko. Iš pradžių atletai nesugebėjo įveikti 2,38 m aukščio, tad kartelė buvo nukelta pažeminta iki 2,36 m. Būtent šiame aukštyje Kerras ir McEwenas prieš tai fiksavo savo geriausius asmeninius rezultatus, tačiau pratęsime jiems nepavyko įveikti ir šio aukščio.

Galiausiai organizatoriai kartelę nuleido iki 2,34 m. Po vienuolikos nesėkmingų bandymų iš eilės aukštį galiausiai įveikė Kerras, kuris ir pasidabino aukso medaliu.

„Laimėti auksą tokiu būdu yra beprotiška, – kalbėjo Kerras, prisiminęs ir gražią istoriją Tokijo olimpinėse žaidynėse. – Jiems jaučiu labai didelę pagarbą, tačiau visada norėjau kitokios istorijos – kovos, kol nepaaiškės tikrasis nugalėtojas. Iškart supratau, kad netrukus sukursime istoriją. Tai ir padarėme.“

„Mes pasikalbėjome ir jis pasakė, kad nori tęsti. Aš tam pilnai pasirašiau“, – teigė ir su sidabru likęs McEwenas.

Trečią vietą šuolio į aukštį rungtyje užėmė vienas iš praėjusių olimpinių žaidynių nugalėtojų Barshimas.

Pasidalinti